Vamzdžio dūmsiurbis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vamzdžio dūmsiurbis
M1A1 Abrams tankas (JAV)

Vamzdžio dūmsiurbis (angl. bore evacuator, fume extractor) – įtaisas tankinės patrankos vamzdyje, kuris apsaugo tanko vidų nuo parako degimo dujų. Dūmsiurbio neturinčiuose tankuose užtaisant patranką po šūvio atidarius spyną į tanką plūsta karštos nuodingos degimo dujos. Šios dujos mažina deguonies kiekį tanko viduje, dujų smarvė ir karštis mažina tanko įgulos darbingumą.
Dūmsiurbiai naudojami didelio kalibro tankinėse ir savaeigių patrankose.

Vamzdžio dūmsiurbis yra talpyklė, kurios ertmė anga sujungta su vamzdžio ertme. Šūvio metu pro angą vamzdžio sienelėje pralėkus sviediniui į talpyklę priteka perkaitintų, suspaustų parako dujų. Vamzdžio ertmę su talpyklę jungiantys kanalai yra įstriži, nukreipti link vamzdžio žiočių. Talpyklėje susikaupusios suspaustos parako dujos sviediniu išlėkus dideliu greičiu veržiasi pro vamzdžio žiotis, kartu išsiurbdamos lauk didelę dalį vamzdyje likusių parako degimo dujų, kartu įsiurbdamos į vamzdį orą iš tanko vidaus.
Ne visiškai sudegusios dujos, susimaišiusios su šviežiu oru, gali užsiliepsnoti, jei dūmsiurbis blogai sukonstruotas, netinkamai prižiūrėtas ar sugadintas.
Nešaudant dūmsiurbio ertmėje būna praktiškai toks pat oras kaip ir aplinkoje.

Dūmsiurbiai yra būdingas šiuolaikinių pagrindinių kovinių tankų bruožas.

Viena pirmųjų tankinių patrankų su dūmsiurbiu buvo Royal Ordnance L7, naudota tankuose Centurion.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]