Valteris Šorys
Valteris Šorys (vok. Walter Schories; (1895 m. rugpjūčio 11 d. Kiekškiemyje, Geldapės apskrityje, Rytprūsiuose – 1979 m.) – lietuvninkų kilmės Vokietijos chorvedys ir kompozitorius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė mokytojo šeimoje Romintos girios kaimelyje Kiekškiemyje (dab. Kiekskiejmy Lenkijoje). Pirmojo pasaulinio karo metais buvo pašauktas į kaizerinės Vokietijos kariuomenę, kur praleido trejus metus. Po demobilizacijos pradėjo dirbti muzikos pedagogu. Nuo 1922 m. studijavo Valstybinėje bažnytinės ir mokyklinės muzikos akademijoje Berlyne (dab. Bažnytinės muzikos institutas prie Berlyno menų universiteto – vok. Instituts für Kirchenmusik an der Universität der Künste Berlin). Įgijęs diplomą, nuo 1924 m. dirbo muzikos mokytoju Tilžės Hercogo Alberto mokykloje, nuo 1929 m. – Tilžės valstybinėje gimnazijoje. Pastarojoje aukštesniojoje mokykloje vadovavo gimnazistų orkestrui ir chorui.
Be to, Tilžės Šv.Kryžiaus bažnyčioje jis ėjo kantoriaus pareigas ir vadovavo miesto chorui „Sängerverein“. Didingu Tilžės muzikiniu įvykiu tapo Liuterio bažnyčioje atliktas Johaneso Bramso „Vokiškasis requiem“, chorui ir orkestrui diriguojant Valteriu Šoriui. Jau būdamas vyresniuoju mokytoju, 1942 m. pervažiavo gyventi į Alenštainą. Artėjant Antrojo pasaulinio karo frontui, paitraukė į vakarinę Vokietijos dalį. Nuo 1945 m. mokytojavo Hamburgo Heinricho Herco gimnazijoje, vadovavo Policijos ir Chorų sąjungos dainininkų kolektyvams.
Valteris Šorys išgarsėjo kaip dainų autorius, muziką komponavęs žemiečių poetų žodžiams (tai tilžiškė Johanna Wolff, alenštainiškiai Edith Wiedner ir Georgas Hermanovskis). Pats didžiausias ir įsimintiniausias jo kūrinys – Kuršių nerijai skirta kantata „Iš saulės, kopų, įlankos ir jūros“ (Oto Lošo žodžiai). Chorui, dviem solistams ir orkestrui atlikti numatyta kantata pirmą kartą su didžiuliu pasisekimu buvo atlikta Hamburge 1968 m. gegužės 19 d. Yra išleista V.Šorio kūrinių plokštelė, kompozitoriaus veiklą propaguoja ir jo sūnus pianistas Dytrichas Šorys.