Valstybinė religija
Valstybinė religija – suverenios valstybės oficialiai patvirtinta religija ar tikėjimas. Šalis su valstybine religija, nors ir nėra pasaulietinė valstybė, nebūtinai yra teokratija. Valstybinės religijos – tai oficialios arba valstybės sankcionuotos religijos įstaigos, kuriose valstybės išlaidos bažnyčios turtui ir dvasininkams išlaikyti neribojamos, tačiau valstybė nėra įpareigota suteikti galimybes dvasininkams kontroliuoti įstatymų leidžiamąją valdžią, kaip tai būtų teokratijoje.
Valstybinė religija buvo įprasta per visą žmonijos istoriją beveik visose kultūrose ir siekia Senovės Artimuosius Rytus bei priešistorę. Religinio kulto ir valstybės santykį aprašė dar senovės lotynų mokslininkas Varonas, tam apibūdinti naudodamas terminą theologia civilis (pilietinė teologija). Pirmoji valstybės remiama krikščionių konfesija buvo Armėnų apaštališkoji bažnyčia, įsteigta 301 m.[1] Krikščionybėje terminas bažnyčia paprastai taikomas krikščionių maldos vietai arba organizacijoms, kurioms priklauso krikščionys, o terminas „valstybinė bažnyčia“ siejamas su valdžios sankcionuota krikščionybe, istoriškai – Romos imperijos valstybine bažnyčia paskutiniaisiais imperijos gyvavimo amžiais, ir kartais vartojamas konkrečiai šiuolaikinei nacionalinei (tautinei) krikščionybės šakai įvardyti. Valstybė taip pat gali propaguoti ateizmą – tokios šalys vadinamos ateistinėmis valstybėmis. Klasikinis pavyzdys – SSRS. XXI a. pirmaisiais dešimtmečiais valstybinį ateizmą oficialiai propagavo tik Kinijos LR, Vietnamas ir Šiaurės Korėja.[2]
Šalyse su valstybine religija šios įtaka ir propagavimo mastai gali ženkliai skirtis – nuo reikšmingo, kai teisė ir politika remiasi išimtinai nustatyta religija (Afganistane, Saudo Arabijoje ir Irane) iki simbolinio (Grenlandijoje, Danijoje, JK, Islandijoje ir Graikijoje. Po Lietuvos krikšto oficialiąja LDK religija tapo katalikybė. 1918–1940 m. Lietuvos Respublika taip pat turėjo valstybinę religiją. Nuo 1990 m. Lietuvoje valstybinės religijos nėra, šią nuostatą įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.[3]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ The Journal of Ecclesiastical History. p. 268 by Cambridge University Press, Gale Group, C.W. Dugmore
- ↑ B. S., Political Science. „Religion in Vietnam“. Learn Religions (anglų). Nuoroda tikrinta 2021-05-12.
- ↑ https://lrk.lt/lietuvos-respublikos-konstitucija/3-skirsnis-visuomene-ir-valstybe/51-43-straipsnis
|
Šis su politologija susijęs straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |