Valstybinis Šiaulių dramos teatras

Valstybinis Šiaulių dramos teatras

Teatras 2022 m.
Valstybinis Šiaulių dramos teatras 55°55′55″ š. pl. 23°18′55″ r. ilg. / 55.93194°š. pl. 23.31528°r. ilg. / 55.93194; 23.31528

Vieta	Šiauliai
Architektas	Karolis Reisonas ir Stasys Kudokas
Savininkas	Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Atidarymas	1931 m.
Paskirtis	Teatras
Talpa	1100 vietų

Valstybinis Šiaulių dramos teatras – nuo 1931 m. Šiauliuose veikiantis repertuarinis teatras.^[1] Jame vaizduojama šiuolaikinio teatro įvairovė, statomi spektakliai vaikams ir suaugusiems. Veikia Didžioji ir Mažoji salės. Aktorių trupę sudaro 34 aktoriai^[2]. Kasmet teatro sezono metu žiūrovams pristatomos 4–6 premjeros.^[3]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji premjera – Karlo Gocio „Princesė Turandot“, rež. Borisas Dauguvietis. Per teatro veikimo laikotarpį pastatyta apie 400 spektaklių.

Pavadinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1931 m. rugpjūčio 1 d. Šiaulių teatras veikė kaip Kauno Valstybės teatro skyrius, vadinamas Valstybės teatro Šiaulių skyriumi (1931 m. rugpjūčio 4 d. Švietimo ministro įsakymai Nr. D/32, D/33, D/34. – LSSR CVA, f. 391, ap. 8, b. 149a, l. 17, 17 a, p. 18),
nuo 1935 m. liepos 1 d. Valstybės teatro Šiaulių skyrius perkeltas į Klaipėdą, vadinamas Valstybės teatro Klaipėdos skyriumi,
nuo 1939 m. kovo 23 d. iš Klaipėdos perkeltas į Šiaulius, vadinamas Valstybės teatro Šiaulių skyriumi,
nuo 1941 m. gruodžio 30 d. – Šiaulių miesto teatras,
nuo 1944 m. spalio 11 d. – Šiaulių dramos teatras. 1949 m. prie teatro prijungtas Žemaičių dramos teatras.
nuo 2014 m. lapkričio 1 d. – Valstybinis Šiaulių dramos teatras^[4].

Iškiliausi teatre pastatyti spektakliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kostas Ostrauskas „Čičinskas“, rež. Rolandas Atkočiūnas,
Sylviane Dupuis „Antrasis išvarymas“, rež. Peteris Stoičevas,
Antonas Čechovas „Trys seserys“, rež. Sigitas Račkys,
Jaroslavas Hašekas „Juozapas Šveikas“, rež. S. Račkys,
Ilja Ilfas ir Jevgenijus Petrovas „Aukso veršis“, rež. S. Račkys,
Hiljermė Fiheiredas „Ezopas“, rež. Regina Steponavičiūtė,
Borisas Vijanas „Lelijos romansas“, rež. Vytautas V. Landsbergis,
Kostas Kubilinskas „Joniukas aviniukas ir sesytė Elenytė“, rež. Juozas Žibūda,
Moljeras „Šykštuolis“, rež. Rimantas Teresas,
P. Šenas „Į sveikatą, pone”, rež. Nijolė Mirončikaitė.

Pastatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Modernistinis Šiaulių teatras – ikoninis miesto objektas, kurio projektą parengė Stasys Kudokas, o Karolis Reisonas buvo pirmojo interjero autorius ir galbūt projekto adaptavimo Šiauliams bendraautoris. Pastatas buvo suprojektuotas kaip kino teatras Kaune, vėliau pritaikytas Šiauliams. Teatras per karą nukentėjo nuo gaisro, bet išliko originalus fasadas. Atstatytas pokaryje pagal miesto vyriausiojo architekto Eduardo Budreikos projektą.^[5]^[6]

2014-2015 m. vykdant pastato renovaciją, norint jį apšiltinti, buvo pakeista istorinio pastato architektūrinė išraiška, sukėlusi diskusijas architektų bendruomenėje. Atnaujintame fasade pristatytas papildomas frontonas, pritaikytas kabinti ant jo spektaklių reklamas. Pasikeitė ir pastato spalva – atsirado šviesių ir tamsių rusvų spalvų derinys. Panaudotos metalo konstrukcijos, padengtos šiltinimo medžiaga, primenančios kolonas. Sovietmečiu prie fasado taip pat yra buvusios kolonos, ant kurių buvę Lenino ir Stalino biustai.^[5]^[6]