Valstybės perversmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
1926 m. valstybės perversmo Lietuvoje metu perversmininkų išleistas atsišaukimas.

Valstybės perversmas – aukščiausios valstybės valdžios užgrobimas neteisėtais (dažniausiai smurtiniais) veiksmais ir jos pakeitimas kita karine ar civiline valdžia.[1] Dažniausiai valstybinę perversmą surengia politinė grupuotė, sukilėliai, karininkai arba diktatorius.[2] Paprastai valstybinis perversmas laikomas sėkmingu, jei uzurpatorius užima valdžią ir ją išlaiko bent septynias dienas.[2]

Lietuvos istorijoje geriausiai žinomas 1926 m. gruodžio 17 d. perversmas. Nors tarpukariu Lietuvoje rengta ir daugiau perversmų, visi jie būdavo nepasisekę, o dauguma išaiškinti dar planavimo stadijoje.

Skaičiuojama, kad tarp 1950 ir 2010 m. būta 457 mėginimai įvykdyti valstybės perversmą įvairiose pasaulio vietose. Iš jų 227 (49,7%) pavyko, 230 (50,3%) – žlugo.[3] Šiuo laikotarpiu perversmai buvo dažniausi Afrikoje ir Amerikose (atitinkamai 36,5% ir 31,9% perversmų įvykdyti šiuose žemynuose). Azijoje ir Artimuosiuose Rytuose įvykdyta atitinkamai 13,1% ir 15,8% visų perversmų. Europoje mažiausiai mėginimų įvykdyti valstybinį perversmą – 2,6%."[3] Dauguma perversmų minimu laikotarpiu įvykdyti XX a. septintajame dešimtmetyje. Mėginimų nuversti esamą valdžią gausa išsiskiria ir XX a. aštuntasis dešimtmetis bei dešimtojo dešimtmečio pradžia.[3] Perversmai sėkmingesni buvo Afrikoje ir Azijoje, kai tuo tarpu Lotynų Amerikoje ir Artimuosiuose Rytuose jie dažniausiai baigdavosi perversmo rengėjų nesėkme.[4] Pilietinių karų metu įvykę perversmai paprastai tokius karus sutrumpina.[5] Pastaraisiais dešimtmečiais pavykusių perversmų skaičius linkęs mažėti.[3]

Dabartiniai valstybių lyderiai, atėję į valdžią perversmo būdu[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Titulas Vadovas po perversmo Nuverstas vadovas Valstybė Įvykis Perversmo data
Prezidentas Teodoro Obiang Nguema Mbasogo Francisco Macías Nguema Flag of Equatorial Guinea 1973-1979.svg Pusiaujo Gvinėja 1979 m. perversmas Pusiaujo Gvinėjoje 1979 m. rugpjūčio 3 d.
Prezidentas Yoweri Museveni Milton Obote Ugandos vėliava Uganda Ugandos pilietinis karas 1986 m. sausio 29 d.
Prezidentas Emomalis Rahmonas Rahmonas Nabijevas[6] Tadžikijos vėliava Tadžikija Tadžikistano pilietinis karas 1992 m. lapkričio 19 d.
Ministras pirmininkas Hun Senas Norodomas Ranaridhas Kambodžos vėliava Kambodža 1997 m. valstybinis perversmas Kambodžoje 1997 m. rugpjūčio mėnuo
Prezidentas Denis Sassou Nguesso Pascal Lissouba Kongo Respublikos vėliava Kongo Respublika Kongo Respublikos pilietinis karas 1997 m. spalio 25 d.
Ministras pirmininkas Frank Bainimarama Laisenia Qarase Fidžio vėliava Fidžis 2006 m. valstybinis perversmas Fidžyje 2006 m. gruodžio 5 d.
Prezidentas Abdel Fattah el-Sisi Mohamed Morsi Egipto vėliava Egiptas 2013 m. valstybinis perversmas Egipte 2013 m. liepos 3 d.
Ministras pirmininkas Prayut Chan-o-cha Yingluck Shinawatra Tailando vėliava Tailandas 2014 m. valstybinis perversmas Tailande 2014 m. gegužės 22 d.
Aukščiausiosios politinės
tarybos prezidentas
Mahdi al-Mashat Abdrabbuh Mansur Hadi Jemeno vėliava Jemenas 2014–15 m. valstybės perversmas 2015 m. vasario 6 d.
Zimbabvės prezidentas Emmerson Mnangagwa Robertas Mugabė Zimbabvės vėliava Zimbabvė 2017 m. valstybinis perversmas Zimbabvėje 2017 m. lapkričio 24 d.
Pereinamosios
suveneriteto tarybos pirmininkas
Abdel Fattah al-Burhan Omar al-Bashir Sudano vėliava Sudanas 2019 m. valstybinis perversmas Sudane 2019 m. rugpjūčio 21 d.
Valstybės administracijos tarybos pirmininkas Min Aung Hlaing Aung San Suu Kyi Mianmaro vėliava Mianmaras 2021 m. valstybinis perversmas Mianmare 2021 m. vasario 2 d.
Nacionalinio komiteto
pirmininkas Malio liaudies
išvadavimui
Assimi Goïta Bah Ndaw Malio vėliava Malis 2021 m. valstybinis perversmas Malyje 2021 m. gegužės 25 d.
Prezidentas Kais Saied Hichem Mechichi Tuniso vėliava Tunisas 2021 m. politinė krizė Tunise 2021 m. liepos 25 d.
Susitaikymo ir vystymosi nacionalinio komiteto
pirmininkas
Mamady Doumbouya Alpha Condé Gvinėjos vėliava Gvinėja 2021 m. valstybinis perversmas Gvinėjoje 2021 m. rugsėjo 5 d.
Patriotinio judėjimo
už išsaugojimą ir atkūrimą prezidentas
Paul-Henri Sandaogo Damiba Roch Marc Christian Kaboré Burkina Faso vėliava Burkina Fasas 2022 m. valstybinis perversmas Burkina Fase 2022 m. sausio 24 d.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Valstybės perversmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija
  2. 2,0 2,1 Powell, Jonathan M.; Thyne, Clayton L. (2011-03-01). „Global instances of coups from 1950 to 2010 A new dataset“. Journal of Peace Research (anglų) 48 (2): 249–259. ISSN 0022-3433. doi:10.1177/0022343310397436. 
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 „Coup d'état“. Oxford Dictionaries. Suarchyvuotas originalas 2015 m. lapkričio 6 d. Nuoroda tikrinta 2019 m. sausio 12 d. 
  4. Brooks, Risa A. (2019-05-11). „Integrating the Civil–Military Relations Subfield“. Annual Review of Political Science (anglų) 22 (1): 379–398. ISSN 1094-2939. doi:10.1146/annurev-polisci-060518-025407. 
  5. Thyne, Clayton (2015 m. kovo 25 d). „The impact of coups d'état on civil war duration“. Conflict Management and Peace Science 34 (3): 0738894215570431. ISSN 0738-8942. doi:10.1177/0738894215570431. 
  6. „Twenty Years Later: The Tajik Civil War And Its Aftermath“. Radio Free Europe/Radio Liberty. 2017 m. birželio 26 d. Suarchyvuotas originalas 2017 m. rugpjūčio 8 d.