Valma (architektūra)
Šis straipsnis apie stogo atmainą. Apie vietovę Estijoje skaitykite straipsnyje Valma.
Valma – keturšlaičio stogo konstrukcinis elementas. Tai dažniausiai trikampio formos galinis nuožulnus šlaitas. Pastatą dengiantys du šoniniai šlaitai būna trapecijos formos, o kiti du iš galų - trikampiai, kurie ir vadinami valmomis.[1]
Valma dengia stogo plotą nuo kraigo iki karnizo. Tokių stogų šlaituose dažnai įrengiami stoglangiai. Šiuolaikinėje architektūroje jie naudojami kaip dekoratyvinis elementas bei mansardos apšvietimui. Valminiai stogai už įprastus dvišlaičius brangesni, nes įrengiama gerokai sudėtingesnė gegnių sistema. Valminiai stogai pasižymi tvirtumu, geriau nei kiti atlaiko vėjo apkrovas.[2]
Pusvalmė
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Dažna valminio stogo atmaina yra pusvalmė, kai padaromas trumpesnis galinis šlaitas. Vienu atveju nuožulni yra tik viršutinė šlaito dalis – trikampė pusvalmė, atidengiamas žemiau esantis trapecijos formos frontonas. Kitu atveju viršuje lieka dalis trikampio frontono, o žemiau – trapecijos formos pusvalmė.[1] Pirmu atveju keturšlaičio stogo pusvalmės (galiniai šlaitai) nesiekia apačioje esančio karnizo. Jie nupjaunami ir pagal stogo nuolydžio liniją yra trumpesni nei šoniniai šlaitai. Pusvalmės dažnai naudojamos kaip pastogės frontono ar balkono apsaugojimui nuo blogo oro. Be to, pusvalminiai stogai pasirenkami ir dėl estetinių sumetimų.[2]
Lietuvoje senieji tradiciniai kaimo pastatai buvo statomi ir su valminiais, ir su pusvalminiais stogais. Jie buvo paplitę iki XIX a. vidurio.[1]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Valma. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- ↑ 2,0 2,1 Stogas: penktasis pastato fasadas allconstructions.com