Valhala (pastatas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Vaizdas iš viršaus
Pagrindinė salė

Valhala (vok. Walhalla) – germanų kultūrą atstovaujančių asmenybių šlovės halė. Paminklinis pastatas stovi Donaustauf vietovėje, 10 km į rytus nuo Bavarijos miesto Regensburgo (Vokietija), kairiajame Dunojaus krante.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIX a. pr. vokiečių valstybės pralaimėjo Napoleono Bonoparto vadovaujamai kariuomenei. Bavarijos karalaitis Liudvikas nusprendė pagerbti senovės herojus ir užsakė iškalti germanų (gotų, frankų, anglosaksų, langobardų, šveicarų) garsių asmenybių biustus, kurie gyveno pradedant viduramžiais ir baigiant naujaisiais laikais. (Šiuo projektu buvo siekiama stiprinti vokiečių ir kt. germanų tautų savimonę: skandinavų mitologijoje Valhala – tai kovose žuvusių didvyrių pomirtinė buveinė). Kai 1825 m. Liudvikas tapo karaliumi, rinkinyje jau buvo sukaupta 60 skulptūrų, jiems eksponuoti nuspręsta pastatyti rūmus.

Architektui Leo fon Klencė pavyzdžiu pasitarnavo Atėnų Partenonas, naujojo pastato ilgis siekia 48,5 m, plotis – 14 m ir aukštis – 15,5 m. Pietiniame fasado frontone vaizduojama 1815 m. Vokiečių konfederacijos kūrimosi scena, šiauriniame – 9 metais vykusios Kautynės Teutoburgo miške.

Atidarymo metu 1842 m. halėje visuomenei buvo demonstruoti 96 biustai ir 64 atminimo lentos. Nuo mitologinės Valhalos naujasis pastatas skyrėsi: iškilusiuose rūmuose prieglobstį rado ne tik kariai, bet ir iškilūs dvasininkai, menininkai ir mokslininkai. Tarp jų buvo Frankų valstybės įkūrėjas Chlodvigas; Šv. Bonifacas; lenkų astronomas Mikalojus Kopernikas; flamandų tapytojas Peteris Paulius Rubensas; Saksonijos kurfiurstas, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas II bei kt.

1847 m. Bavarijos valdžiai suteikta teisė išduoti leidimą Valhaloje pastatyti naują biustą, nuo to laiko atsirado 31 asmenybės skulptūros. Naciai memorialą ignoravo, piktindamiesi pernelyg laisvu vokiškumo traktavimu – parenkant kandidatūras pirmenybė atiduodama kalbinei, o ne rasinei priklausomybei. Taip jau po Antrojo pasaulinio karo įrengti Nobelio premijos laureato fiziko Alberto Einšteino, genetikos pradininko Gregoro Mendelio, karmelitės vienuolės Editos Štein ir kt. atvaizdai. 2014 m. duomenimis, Valhaloje buvo pagerbtos 195 asmenybės, įskaitant dvylika moterų.

Asmenybių biustai (pasirinktinai)[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]