Valentinas Didžgalvis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Valentinas Didžgalvis
Gimė 1954 m. sausio 21 d. (70 metų)
Kaunas
Gyven. vieta Kaunas
Tautybė Lietuvis
Pilietybė Lietuva
Tėvas Zenonas Didžgalvis
Motina Nina Didžgalvienė
Vaikai Augustas Didžgalvis
Veikla Menotyrininkas

Valentinas Didžgalvis (g. 1954 m. sausio 21 d.[1] Kaune) – Lietuvos menotyrininkas.[2]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baigė Kauno J. Jablonskio vidurinę mokyklą, studijavo Kauno politechnikos institute. 1975 m. įstojo ir 1980 m. baigė Leningrado Teatro, muzikos ir kinematografijos instituto (LGITMiK, dab. RGISI) Teatrologijos fakultetą.

Karjera[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1980 m. Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto menotyros skyriaus jaunesnysis, vėliau vyresnysis mokslinis bendradarbis. Rašė į Lietuvos rašytojų sąjungos savaitraštįLiteratūra ir menas“, žurnalą „Teatras“.[3][4] 1984–1989 m. Šiaulių dramos teatro literatūrinės dalies vedėjas.[5][6] 1988 m. gruodžio 12–22 d. Šiauliuose vykusio lietuvių dramaturgijos festivalio „Atgaiva“ biuletenio (4 numeriai, tiražas – 6 tūkst. egz.) leidėjas.[7][8]

1989–1999 m. Šiaulių radijo centro (nuo 1996 m. UAB „Saulės radijas“) įkūrėjas, vyriausiasis redaktorius[9], direktorius.[10] 1990–1995 m. Šiaulių m. savivaldybės tarybos deputatas.[11] Aktyvus 1991 m. sausio įvykių dalyvis.[12][13]

2000–2006 m. radijo stoties „Pūkas“ programų direktorius, vedė radijo ir televizijos „Pūkas-TV“ laidą „Kontaktas“.[14]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]