Valinas
| Valinas | |
|---|---|
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| (S)-2-amino-3-methyl-butanoic rūgštis | |
| CAS numeris | 72-18-4 |
| EINECS | 200-773-6 |
| Cheminė formulė | C5 H11 N O2 |
| Molinė masė | 117.15 g mol−1 |
| SMILES | CC(C)C(N)COO |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | 315 °C |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Valinas (Val) – viena iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių Žemėje. Pirmąkart išskirtas vokiečių chemiko Emil Fischer iš kazeino. Žinduoliams bei paukščiams nepakeičiama aminorūgštis (turi gauti su maistu). Augalai ir mikroorganizmai geba sintetinti iš piruato.[1]
Valinas, kaip ir kitos šakotosios aminorūgštys, yra susijęs su nejautrumu insulinui: diabetu sergantys žmonės (taip pat pelėse ir žiurkės) jo kraujuje turi daugiau.[2] Vartojant mažiau valino turinčio maisto, jautrumas insulinui gali pagerėti, sumažėjant nutukimui.[3] Riebalus kaupti skatina valino apykaitos produktas, 3-hydroksi-izobutiratas.[4]
Valinas svarbus kraujodaroje, jo trūkstant gerai nebeatsistato pradinė, visoms kraujo ląstelėms pradžią duodanti pirmtakų populiacija.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „valine“. Encyclopædia Britannica Online. Nuoroda tikrinta 2015-12-06.
- ↑ Lynch, Christopher J.; Adams, Sean H. (2014-12-01). „Branched-chain amino acids in metabolic signalling and insulin resistance“. Nature Reviews. Endocrinology. 10 (12): 723–736. doi:10.1038/nrendo.2014.171. ISSN 1759-5037. PMC 4424797. PMID 25287287.
- ↑ Cummings, Nicole E.; Williams, Elizabeth M.; Kasza, Ildiko; Konon, Elizabeth N.; Schaid, Michael D.; Schmidt, Brian A.; Poudel, Chetan; Sherman, Dawn S.; Yu, Deyang (2017-12-19). „Restoration of metabolic health by decreased consumption of branched-chain amino acids“. The Journal of Physiology. 596 (4): 623–645. doi:10.1113/JP275075. ISSN 1469-7793. PMC 5813603. PMID 29266268.
- ↑ Jang, Cholsoon; Oh, Sungwhan F.; Wada, Shogo; Rowe, Glenn C.; Liu, Laura; Chan, Mun Chun; Rhee, James; Hoshino, Atsushi; Kim, Boa (2016-04-01). „A branched-chain amino acid metabolite drives vascular fatty acid transport and causes insulin resistance“. Nature Medicine. 22 (4): 421–426. doi:10.1038/nm.4057. ISSN 1546-170X. PMC 4949205. PMID 26950361.
- ↑ Taya, Yuki; Ota, Yasunori; Wilkinson, Adam C.; Kanazawa, Ayano; Watarai, Hiroshi; Kasai, Masataka; Nakauchi, Hiromitsu; Yamazaki, Satoshi (2016-12-02). „Depleting dietary valine permits nonmyeloablative mouse hematopoietic stem cell transplantation“. Science. 354 (6316): 1152–1155. Bibcode:2016Sci...354.1152T. doi:10.1126/science.aag3145. PMID 27934766. S2CID 45815137.
| ||||||||