Vakuuminė lietaus nuotekų surinkimo sistema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius
(pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio).

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Lietaus nuotekų surinkimo sistema gali būti:

  • savitakinė
  • vakuuminė

Tradicinėje savitakinėje sistemoje vanduo teka tik dėl sunkio jėgos, tuo tarpu sifoninėje sistemoje sunkio jėgos sukurtas vakuumas padidina nutekėjimo procesą. Tai pasiekiama dėl to, kad esant smarkiam lietui, neleidžiama orui patekti į stogo įlajas. Specialiai suprojektuota įlaja su oro pertvara ir antisūkurinėm mentelėm leidžia patekti tik vandeniui, išvengiant oro. Taip sukuriamas pilno užpildymo tekėjimas. Esant pilno užpildymo tekėjimui, aukščių skirtumas tarp stogo jlajos ir lietaus vandens išvado sukuria energijos padidėjimą, dėl kurio padidėja vandens greitis vamzdyne. Oro pašalinimas iš vamzdyno bei padidėję srovės greičiai žymiai padidina tekėjimo pajėgumus, dėl to smarkiai sumažėja vamzdžių matmenys.

Sukurta lietaus vandens nuvedimo nuo plokščių stogų sistema leidžia greitai ir patikimai nuvesti lietaus vandenį nuo didelio ploto stogų, optimaliai įkomponuojant pačią sistemą į pastato architektūrą bei sumažinti sistemos montavimo kaštus. Šis sprendimas skirtas lietaus nuvedimui nuo visuomeninių bei pramoninių pastatų stogų, kuriems keliami ypatingi architektūriniai bei konstrukciniai reikalavimai. Uždaroje lietaus vandens nuvedimo sistemoje naudojami nedidelio skersmens vamzdžiai, įgalinantys greitą lietaus vandens nutekėjimą.

Šios sistemos teigiamas savybes[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • nedidelio diametro vamzdynas, pagerinantis sistemos išvaizdą bei įgalinantis lengvai paslėpti visą instaliaciją;
  • projektuotojui – didesnės laisvė realizuojant savo idėjas, geriau išnaudojant pastato vidaus erdvę;
  • rangovui – mažesnės darbo sąnaudos, greitas ir paprastas montavimas, mažesnės žemės kasimo darbų apimtys.

Sistemoje vanduo nuo stogo yra priverstinai nusiurbiamas, išnaudojant pilnai vandeniu užsipildžiusių vamzdžių vandens sunkio jėgą. Todėl nebelieka ir grįžtamojo oro srauto, stabdančio vandens nutekėjimą. Pagrindinis reikalavimas šiai sistemai – užkirsti bet kokią oro patekimą į sistemą galimybę, kadangi į vamzdyną patekęs oras sumažina sistemos veikimo efektyvumą. Esant silpnam lietui, kai vamzdynas pilnai neužsipildo vandeniu, sistema veikia kaip tradicinė savitakė lietaus nuvedimo sistema.

Sistemos veikimo sąlygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sistema pradeda veikti kaip vakuuminė, patekus į ją reikiamam vandens kiekiui, sakykim, 300 (l/s)/ha. Esant tokiam lietaus intensyvumui bei teisingai apskaičiuotai sistemai, vamzdynas tolygiai ir 100% užsipildys vandeniu. 100% užsipildžius sistemai vandeniu, pradės veikti vakuuminis efektas vertikaliame vamzdyne ir ištekančio vandens srautas pradės didėti. Teisingam sistemos funkcionavimui būtina užtikrinti:

  • Laisvą vandens nutekėjimą į išorinę lietaus kanalizaciją, kuri turi būti suprojektuota tokiam vandens kiekiui, koks ateina iš vakuuminės sistemos.
  • Pakankamą vertikalaus vamzdyno (stovo) aukštį pakankamo vakuumo sukūrimui net ir toliausia esančioje įlajoje. Šis aukštis priklauso nuo vandens kiekio bei horizontalaus vamzdyno, pajungto į stovą, ilgio.
  • Tiksliai išlaikyti suprojektuotos sistemos konfigūraciją bei vamzdžių diametrus;
  • Maksimaliai apriboti oro patekimą į sistemą.

Horizontaliuose vamzdžiuose nereikalingi jokie nuolydžiai vandens transportavimui į vertikalų stovą, nes sistemoje susidaro dideli greičiai dėl hidraulinio slėgio, kuris yra lygus pastato aukščiui. Nedidelis nuolydis nei privalumas, nei trūkumas. Kad sistemą montuoti būtų lengviau, rekomenduojama nenaudoti jokio nuolydžio horizontaliuose vamzdžiuose. Įlajos išdėstomos mažiausiai 0,5 m atstumu nuo kraigo (su 0-3° nuolydžiu).

Patarimai norintiems įsirengti tokią sistemą lietaus nuvedimui nuo pastato stogo[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jei pastato stogas mažesnis nei 4000 m², tokią sistemą įsirengti gali būti ekonomiškai netikslinga ir ji gali būti neefektyvi;
  2. Lyjant lietui ši sistema „triukšmauja“, todėl jei triukšmas nepageidaujamas reikėtų sumontavus izoliuoti folija ir apšildyti;
  3. Pirmasis šulinys (į kurį atiteka paviršinės nuotekos nuo stogo) turi būti kaip gesinimo kamera;
  4. Iš šulinio ištekančių paviršinių nuotekų vamzdžio skersmuo turi būti dviem skersmenim didesnis nei atitekakančių;
  5. Jei įlajos ant pastato stogo yra keliuose skirtinguose aukščiuose reikia montuoti atskirus stovus.