Vakarų Makedonijos periferija
| Vakarų Makedonijos periferija Περιφέρεια Δυτικής Μακεδονίας | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Valstybė |  Graikija
| ||||||
| Administracinis centras | Kozanė | ||||||
| Nomai | Florina Grevena Kastorija Kozanė | ||||||
| Įkūrimo data | Senovės Makedonija-808 m. pr. m. e. Makedonijos regionas-1913 1987[1] | ||||||
| Vadovas | Georgios Dakis | ||||||
| Gyventojų | 303 857 | ||||||
| Plotas | 9 451 km² | ||||||
| Tankumas | 32 žm./km² | ||||||
| Tinklalapis | www.westernmacedonia.gr | ||||||
Vakarų Makedonijos periferija (gr. Περιφέρεια Δυτικής Μακεδονίας) – periferija Šiaurės Graikijoje, kurios centras yra Kozanė. Tai – viena iš naujųjų Graikijos periferijų, suformuota 1987 m. iš didesnio Makedonijos administracinio regiono.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ribos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Periferija yra šiaurės vakarų Graikijos dalyje, ribojasi:
- šiaurės rytuose – su Albanijos Korčės apskritimi,
- šiaurėje – su buvusios Jugoslavijos Makedonijos respublikos Bitolos savivaldybe,
- rytuose – su Centrinės Makedonijos periferija,
- pietuose – su Tesalijos periferija,
- pietvakariuose – su Epyro periferija.
Tai vienintelė Graikijos periferija, neturinti jūros pakrantės.
Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Periferijos teritorija yra 9 451 km² (7,2% valstybės teritorijos), jos gyventojų skaičius 2001 m. – 303 857 žmonės[2] (2,9% valstybės gyventojų), tad Vakarų Makedonijos periferija yra mažo gyventojų tankio kraštas (32 žm./km², kai valstybės vidutinis tankis yra 79,7 žm./km²). Pagrindinė to priežastis – periferijos kalnuotumas, nes 82% periferijos teritorijos yra kalnuotos ir pusiau kalnuotos vietovės.
Dauguma gyventojų (56%) gyvena kaimo vietovėse.
Periferijos sostinėje Kozanėje gyvena 47 451 žmogus. Kiti svarbūs periferijos miestai yra Ptolemaida (32 775 gyv.), Grevena (16 704 gyv.), Florina (14 318 gyv.) ir Kastorija (13 959 gyv.).
Dabar periferijos gyventojų etninė sudėtis yra mišri – dauguma graikai, likę 12% – slavakalbiai. Graikai daugiausia gyvena Florinoje, Kastorijoje ir Ptolemaidoje[3][4]. Kitos tautinės mažumos yra aromanai ir arvanitai.
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Periferijoje yra vienas išvystytas pramoninis rajonas Florinoje, antras kuriamas Kozanėje. Dėl išvystytos kalnakasybos, kailių ir odų bei elektros energijos gamybos (70% valstybės elektros energijos pagaminama Vakarų Makedonijoje) periferijoje svarbus antrinis ūkio sektorius. Regione išvystyti gavybos ir apdirbimo sektoriai, tačiau jame stinga intelektinės gamybos – regione tiriamoji veikla sudaro tik 3,5% viso valstybės mokslinių ir projektavimo darbų.
Vakarų Makedonija garsėja marmuru, šafranu (Kroko miestas netoli Kozanės), vaisiais, vietiniais vynais (Kozanė), kailiais (Kastorija, ir Siatista), amatais.
Periferiją iš vakarų į rytus kerta 2009 m. baigtas tiesti automobilių kelias via Egnatia. Jį statmenai kerta į pietus einantys dar du keliai. Šie stambūs keliai labai pagerino susisiekimą periferijoje ir panaikino tradicinę periferijos izoliaciją, sukeltą krašto kalnuotumo. O krašto geležinkelių tinklas yra nepakankamas,
Periferija turi du oro uostus (Kozanės ir Kastorijos), tačiau šie gali aptarnauti tik mažus keleivinius lėktuvus.
Paskutiniais metais periferijoje vystomas žiemos turizmas. Krašte yra du slidinėjimo centrai – Viglos Florinoje ir Vasilicos Grevenoje. Trečias centras Velvente Kozanės nome.
Nomai ir demai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Didžiausi nomų miestai, kurių gyventojų skaičius pagal 2001 m. gyventojų surašymą viršijo 1 tūkst.:
| Nomas | Nomo centras | Plotas (km²) | Gyventojų skaičius | |
|---|---|---|---|---|
| Grevenos nomas | Grevena | 2 291 | 32 567 | |
| 1 | Grevena | 16 421 | ||
| 2 | Deskati | 4 931 | ||
| 3 | Irakleotes | 2 418 | ||
| 4 | Ventzio | 2 364 | ||
| 5 | Chasija | 2,114 | ||
| 6 | Theodoros Ziakas | 1 723 | ||
| 7 | Kosmas o Aitolos | 1 243 | ||
| 8 | Gorgiani | 1 049 | ||
| Kastorijos nomas | Kastorija | 1 720 | 53 584 | |
| 1 | Kastorija | 17 038 | ||
| 2 | Orestida | 10 146 | ||
| 3 | Agia Triada | 6 199 | ||
| 4 | Mesopotamija | 4 100 | ||
| 5 | Makednas | 3 398 | ||
| 6 | Ion Dragoumis | 3 333 | ||
| 7 | Agioi Anargyroi | 2 690 | ||
| 8 | Nestorio | 1 533 | ||
| 9 | Vitsi | 1 436 | ||
| 10 | Akrites | 1,013 | ||
| Kozanės nomas | Kozanė | 3 516 | 153 959 | |
| 1 | Kozanė | 49 812 | ||
| 2 | Ptolemaida | 36,393 | ||
| 3 | Servija | 9 512 | ||
| 4 | Elispontas | 7 481 | ||
| 5 | Siatista | 6 589 | ||
| 6 | Elimėja | 6 320 | ||
| 7 | Neapoli | 4 745 | ||
| 8 | Mouriki | 4 744 | ||
| 9 | Askio | 4 530 | ||
| 10 | Tsotyli | 3 780 | ||
| 11 | Aiani | 3 746 | ||
| 12 | Velventos | 3 549 | ||
| 13 | Vermio | 3 303 | ||
| 14 | Dimitrios Ypsilantis | 2 861 | ||
| 15 | Kamvounia | 2 076 | ||
| 16 | Livadero | 1 597 | ||
| 17 | Agia Paraskevė | 1 595 | ||
| Florinos nomas | Florina | 1 924 | 54 109 | |
| 1 | Florina | 17 500 | ||
| 2 | Amyntaio | 8 468 | ||
| 3 | Meliti | 6 909 | ||
| 4 | Perasma | 5 392 | ||
| 5 | Filotas | 4 442 | ||
| 6 | Kato Kleines | 3 787 | ||
| 7 | Aetos | 3 394 | ||
| 8 | Prespes | 1 781 | ||
| 9 | Lechovo | 1 183 | ||
| Viso | Vakarų Makedonijos periferija |
Kozanė | 9 451 | 303 857[5] |
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Π.Δ. 51/87 “Καθορισμός των Περιφερειών της Χώρας για το σχεδιασμό κ.λ.π. της Περιφερειακής Ανάπτυξης” (Determination of the Peripheries of the Country for the planning etc. of the development of the peripheries, Efimeris tis Kyverniseos ΦΕΚ A 26/06.03.1987
- ↑ https://web.archive.org/web/20090318065626/http://www.statistics.gr/gr_tables/S1101_SAP_1_TB_DC_01_03_Y.pdf
- ↑ Roudometof, Victor (2002). Collective Memory, National Identity, and Ethnic Conflict: Greece, Bulgaria, and the Macedonian Question. Greenwood Publishing Group. pp. 124. ISBN 0275976483.
- ↑ Usage des langues minoritaires dans les départements de Florina et d’Aridea (Macédoine); Riki Van Boeschoten
- ↑ 2001 census
| |||||||
