Vaistinė ramunė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Vaistinė ramunė (Matricaria recutita) – astrinių (Asteraceae) šeimos ramunių (Matricaria) genties augalas.

Vienmetis žolinis augalas. Stiebas stačias arba gulsčias, dažniausiai šakotas. Lapai bekočiai, plunksniškai susiskaldę. Žiedynas – nedidelis ilgakotis graižas, žiedas baltas. Vaisius – lukštavaisis. Žydi gegužės – rugsėjo mėnesiais. Auga pakelėse, laukuose, prie namų.

Vaistinės augalo savybės

Vaistams vartojami graižai, kurie skinami žydint, kai žiedlapiai išsiskleidę horizontaliai. Turi daug eterinių aliejų, vitaminų, kartumynų, gleivių ir kitų medžiagų.

Vartojama esant žarnyno spazmams, viduriavimui, vidurių pūtimui, sergant gastritu.

Prakaitavimą skatinanti priemonė, sergant peršalimo ligomis (pirmiausia inhaliacijoms). Skalauti esant burnos ertmės uždegimui.

Turi antialerginį komponentą, antimikrobinių ir regeneracinių savybių, todėl plačiai vartojama išoriškai: artritų gydymui, esant spinduliniams pažeidimams, plaukų stiprinimui ir gelsvinimui, naikina pleiskanas. Nuovire galima mirkyti labai prakaituojančias kojas ir rankas.

Vartojama ir kaip prieštraukulinė, tulžį varanti priemonė, piktybinių navikų, inkstų uždegiminių ligų gydymui, žadina apetitą, gydo reumatą. Vaistinėse ramunėse yra flavonoido Apigenino pasižyminčio antivėžiniu veikimu.

Vaistinė ramunė