Vaisingumo žinojimo metodai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Vaisingumo žinojimo metodaikontracepcijos metodų, kurie remiasi vaisingų dienų nustatymu ir kitais kontracepcijos būdais, visuma. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą, tai yra metodai, kuriais nustatomas moters vaisingas laikotarpis (pvz., temperatūriniu arba gleivių metodu), ir jie vaisingų dienų metu gali būti kartu naudojami su periodinio susilaikymo, barjerinės kontracepcijos arba nutrauktosios sueities metodais.

Pagrindiniai privalumai yra tai, kad šie metodai yra susiję su mažomis išlaidomis, be to, neturi šalutinio poveikio, nėra kontraindikacijų, jiems naudotis nereikia jokių receptų, gydytojo priežiūros ar ypatingų prietaisų. Tačiau yra ir trūkumų: metodus reikia tinkamai išmokti, juos nėra lengva naudoti, vaisingo laikotarpio nustatymas gali būti pernelyg sudėtingas, be to, susilaikymo laikotarpis gali būti gana netrumpas. Nereguliarūs ciklai taip pat apsunkina šių metodų taikymą.

Pirmiausiai atsirado ritmo metodas (kalendorinis). Jis remiasi paskutinių moters ciklų trukme ir neatsižvelgia į ovuliacijos laiką, todėl vertinamas kaip mažiausiai patikimas iš vaisingumo žinojimo metodų. Rytinės kūno temperatūros matavimas atsirado pastebėjus, kad moters kūno temperatūra pakyla po ovuliacijos. Šį reiškinį sąlygoja progesterono kiekio padidėjimas kraujyje. Naudojantis šiuo metodu, pora susilaiko nuo lytinių santykių laikotarpyje tarp mėnesinių ir trečios dienos po temperatūros pakilimo. Dar vėliau buvo pastebėta, kad moters ciklo metu pagal tam tikrus dėsnius keičiasi makšties gleivių savybės, ir atsirado Bilingso metodas, dar vadinamas gleivių metodu. Jį naudojant taip pat galima nustatyti ovuliaciją. Šis metodas svarbus tuo, kad jo dėka galima nustatyti nevaisingą laikotarpį ne tik po ovuliacijos, bet ir iki jos. Bilingso ir temperatūrinio metodų derinys vadinamas simptoterminiu metodu.

Šie metodai kartais tapatinami su natūraliuoju šeimos planavimu ir periodiniu susilaikymu. Dėl kokybiškų mokslinių tyrimų apie šiuos metodus stokos, jų patikimumas nėra gerai žinomas.