Vaižganto tiltas

Vaižganto tiltas

Atnaujintas tiltas
Vaižganto tiltas 55°38′16.67″ š. pl. 25°17′25.09″ r. ilg. / 55.6379639°š. pl. 25.2903028°r. ilg. / 55.6379639; 25.2903028 (Vaižganto tiltas)

Vieta	Žalioji, Anykščių raj.
Kerta	Šventąją
Ilgis	70,1 m
Plotis	12,5 m
Pastatytas	1938 m. (ar 1939 m.)
Konstrukcija	gelžbetoninis

Vaižganto tiltas – automobilių tiltas kelyje 118 Kupiškis–Utena , kertantis Šventąją ties Žaliosios kaimu (Svėdasų sen.), Anykščių rajone. Tiltas gelžbetoninis, pastatytas 1938 m. (ar 1939 m.) pagal inžinieriaus Prano Markūno projektą. Pavadintas kraštiečio rašytojo Juozo Tumo-Vaižganto vardu. Vaižgantas ne kartą lankėsi Žaliosios kaime pas giminaičius.

Vaižganto bareljefai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vaižganto tilto turėklus iš vidinės pusės puošė du žymaus skulptoriaus Juozo Zikaro sukurti bareljefai. Vienoje bareljefo pusėje buvo pavaizduotas Vaižganto portretas, kitoje pusėje – ant žirgo šuoliuojantis Vytis. Sovietmečiu bareljefai buvo nuplėšti ir sunaikinti. 1988 m. rugpjūčio 19-ąją Žaliojoje šalia tilto įvyko Svėdasų krašto žmonių ir iš svetur atvykusiųjų sambūris, kurio metu po ilgos pertraukos tiltui vėl buvo sugrąžintas Vaižganto vardas, o ant tilto buvo pašventinti vėl sumontuoti naujai išlieti bareljefai su Vaižganto atvaizdu. Jie buvo pagaminti pagal išlikusius skulptoriaus J. Zikaro eskizus. Tačiau 1992 m. vėl dingo, greičiausiai buvo nugvelbti spalvotojo metalo rinkėjų. Vienas autentiškas bareljefas buvo išlikęs J. Zikaro muziejuje Kaune. Po 2012 m. tilto rekonstrukcijos garsieji bareljefai, kuriuos pagal muziejuje išlikusį autentišką pavyzdį atkūrė kaunietis skulptorius Žilvinas Pabrinkis, buvo grąžinti ant tilto.

Rekonstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiltas buvo rekonstruojamas 2011–2012 m., kuomet ties Žaliąja vyko ir kelio remontas: plentas buvo gerokai platinamas, įrenginėjami dviračių ir pėsčiųjų takai, daromos vandens pralaidos, kelio sankasos, atliekami kiti darbai. Išaugusio eismo intensyvumo sąlygomis tiltas nebeatitiko šiuolaikinių reikalavimų, transporto priemonių judėjimą ribojo įrengti kelio pirmumo eismo ženklai – tiltas buvo per siauras automobilių prasilenkimui. Statybvietėje buvo pastatytas laikinojo apvažiavimo metalinis tiltas, nukreipęs eismo srautą. Senasis tiltas buvo visiškai demontuotas: nukeltos gelžbetoninės perdangos konstrukcijos išvežtos perdirbimui į skaldą, metalinės dalys į – laužą, panaudotos kitiems tikslams. Prie senųjų masyvių atramų platesniam tiltui įrengti upėje sukaltos naujų polių eilės, ant kurių įtaisyta nauja perdanga.^[1]

Trijų angų gelžbetoninis monolitinis konsolinis tiltas iki rekonstrukcijos buvo 54 m ilgio, o bendras plotis siekė 8 m. Rekonstrukcijos metu tiltas buvo išplatintas iki 12,5 m. Rekonstruotos tilto tarpinės atramos, naujai įrengtos krantinės atramos. Po rekonstrukcijos tilto ilgis sudaro 70,10 m. Siekiant maksimaliai apsaugoti Šventosios upę nuo taršos, vandens nuvedimui nuo tilto sumontuoti naftos produktų gaudytuvai.