Vaišnoriškė (Utena)
 | ||
|---|---|---|
  Vaišnoriškė |
||
| Koordinatės | 55°25′34″š. pl. 26°01′30″r. ilg. / 55.426°š. pl. 26.025°r. ilg.Koordinatės: 55°25′34″š. pl. 26°01′30″r. ilg. / 55.426°š. pl. 26.025°r. ilg. | |
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Utenos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Tauragnų seniūnija | |
| Gyventojų skaičius | 2 (2011 m.) | |
.jpg)
Vaišnoriškė – etnografinis kaimas Aukštaitijos nac. parke, Utenos rajono pietryčiuose, išlaikęs senąją kaimo užstatymo struktūrą. Architektūros paminklas.
.jpg)
Restauruotoje sodyboje įkurta Kauno botanikos sodo poilsiavietė.
Gamta ir geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas išsidėstęs prie Būkos upelio, jungiančio Utenykščio ir Baluošo ežerus. Apsupta miškų, kaime telkšo maži ežeriukai – Žiegžmaris ir Byvainis. Auga Vaišnoriškės liepa. Netoli kaimo, Ažvinčių girioje telkšo Gervėčių pelkė, paskelbta rezervatine zona.
Sodybos išsidėsčiusios 2 kelių sankryžoje prie Būkos upelio, pušynais apaugusiame sudėtingame reljefe.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
|
Minčia – 6 km Aukštaglynis – 2 km |
| |||||||||
|
|||||||||||
| Šuminai – 3 km IGNALINA – 16 km |
|||||||||||
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senovėje tai buvo bitininkų kaimelis, garsėjęs liepų medumi. Gyvenvietės įsikūrimą lėmė svarbi strateginė padėtis šalia vieškelio Tauragnai–Breslauja. Kur šis kelias kerta Būkos upę, dešiniajame jos krante stovėjo sena smuklė, minima nuo 1765 m. Pirmoji sodyba įsikūrė 1830 m., vėliau išaugo dar keturios. Iki 1913 m. kaime buvo perstatyti visi namai.
XX a. senoviniu liaudies stiliumi atstatytos dvi pirkios, kluonas, du tvartai, pirtis.[2]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XX a. tarpukaris | Utenos apskritis |
| 1995– | Tauragnų seniūnija |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
 | |||||||||
| 1923 m.sur. | 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1979 m.sur. | 1986 m.[3] | 1989 m.sur. | 2001 m.sur. | 2011 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 39 | 19 | 17 | 10 | 9 | 7 | 2 | 2 | ||
| |||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Vaišnoriškė (Utena). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- ↑ Vaišnoriškė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 424 psl.
