Vaišnoriškė (Utena)
| Vaišnoriškė | ||
|---|---|---|
  Vaišnoriškė |
||
| Koordinatės | 55°25′37″š. pl. 26°01′34″r. ilg. / 55.427°š. pl. 26.026°r. ilg.Koordinatės: 55°25′37″š. pl. 26°01′34″r. ilg. / 55.427°š. pl. 26.026°r. ilg. | |
| Apskritis |  Utenos apskritis
| |
| Savivaldybė |  Utenos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Tauragnų seniūnija | |
| Gyventojų | 2 | |
.jpg)
Vaišnoriškė – etnografinis kaimas Utenos rajono savivaldybės pietryčiuose, Aukštaitijos nac. parke, išlaikęs senąją kaimo užstatymo struktūrą. Architektūros paminklas.
.jpg)
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kaimas išsidėstęs prie Būkos upelio, jungiančio Utenykščio ir Baluošo ežerus. Apsupta miškų, kaime telkšo maži ežeriukai – Žiegžmaris ir Byvainis. Auga Vaišnoriškės liepa. Netoli kaimo, Ažvinčių girioje telkšo Gervėčių pelkė, paskelbta rezervatine zona.
Sodybos išsidėsčiusios 2 kelių sankryžoje prie Būkos upelio, pušynais apaugusiame sudėtingame reljefe.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Senovėje tai buvo bitininkų kaimelis, garsėjęs liepų medumi. Gyvenvietės įsikūrimą lėmė svarbi strateginė padėtis šalia vieškelio Tauragnai–Breslauja. Kur šis kelias kerta Būkos upę, dešiniajame jos krante stovėjo sena smuklė, minima nuo 1765 m. Pirmoji sodyba įsikūrė 1830 m., vėliau išaugo dar keturios. Iki 1913 m. kaime buvo perstatyti visi namai.
XX a. senoviniu liaudies stiliumi atstatytos dvi pirkios, kluonas, du tvartai, pirtis.[2]
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | |
|---|---|
| XX a. tarpukaris | Utenos apskritis |
| 1995– | Tauragnų seniūnija |
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
.jpg)
 | ||||||||||
| 1902 m.[3] | 1923 m.sur.[4] | 1959 m.sur.[5] | 1970 m.sur.[5] | 1979 m.sur.[6] | 1986 m.[7] | 1989 m.sur.[8] | 2001 m.sur.[9] | 2011 m.sur.[10] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 4 | 39 | 19 | 17 | 10 | 9 | 7 | 2 | 2 | ||
| ||||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Vaišnoriškė (Utena). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIV (Tolj–Veni). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2015
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 5,0 5,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Vaišnoriškė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 424
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
|
Aplinkinės gyvenvietės | |||||||||||
|
Minčia – 6 km Aukštaglynis – 2 km |
| |||||||||
|
|||||||||||
| Šuminai – 3 km IGNALINA – 16 km |
|||||||||||
