Vadi Natrunas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 30°35′ š. pl. 30°20′ r. ilg. / 30.583°š. pl. 30.333°r. ilg. / 30.583; 30.333

Terminas hieroglifais
Sḫ.t-ḥm3.
Sechet-hemat
M20V28U1X1N33A
O49
„Druskos laukas“
Graikų k. Sketis
Koptų k. Šihetas
Arabų k. Vadi an-Natrunas

Vadi Natrunas arba Sketis (arab. وادي النطرون = Wādī an-Naṭrūn, kopt. Ϣⲓϩⲏⲧ = Šihēt, sen. gr. Σκῆτις) – slėnis Libijos dykumoje, šiaurės Egipte, 24 m žemiau jūros lygio. Yra į šiaurės vakarus nuo Nilo deltos, Beheiros muchafazoje. Ilgis – 40 km, plotis – 3–8 km. Susidarė tektoninės lomos vietoje, išgilintoje senovinės vandens ir vėjo erozijos. Dugne telkšo 10 druskingų ežerų, kuriuose susikaupusi kristalinė soda (natritas). Vykdoma jos gavyba.[1]

Vadi Natrunas senovės Egipto laikais buvo žinomas kaip mumifikacijai bei fajanso gamybai reikalingos druskos gavybos centras. Slėnis suklestėjo kaip ankstyvosios krikščionybės centras – Vadi Natrune, tada vadintame Skečio dykuma, gyveno Dykumos Tėvai ir kiti atsiskyrėliai, asketai. IVVII a. čia iškilo daug vienuolynų: Makarijaus Didžiojo (360 m.), Paromėjo (335 m.), Šv. Pasijaus (IV a.), Sirijos (VI a.) ir kt. Greta Skečio taip pat veikė Nitrijos ir Kelijos religiniai centrai. Sketis gyvavo ir musulmonų užkariavimo metu, bet viduramžiais sunyko. Dabar 4 vienuolynai atkurti ir pavaldūs koptų bažnyčiai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. Москва: Советская енциклопедия, 1983, 79–80 psl.