Vaclovas Alksninis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vaclovas Alksninis (1902 m. gruodžio 15 d. Giraitėje, Šventežerio valsčius, Seinų apskritis1970 m. sausio 16 d. Niujorkas) – Lietuvos kariuomenės karininkas, JAV lietuvių visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Sūnus Vytautas Alksninis. 1919 m. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1921 m. baigė Karo mokyklą. 19261939 m. Šaulių sąjungos Šakių rinktinės vadas. Vėliau gyveno ir dirbo Vilniuje. 1943 m. vokiečių išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po pusės metų grįžo į Lietuvą. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Miuncheno apylinkės ir apygardos Lietuvių tremtinių bendruomenės valdybos narys. 1946 m. vienas Antibolševikinio tautų bloko steigėjų ir lietuvių atstovas jame. 1949 m. persikėlė į JAV, Niujorką. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos narys, Bendrojo Amerikos lietuvių fondo direktorius. Amerikos lietuvių karių veteranų legiono Dariaus ir Girėno posto vadas, Lietuvių karių veteranų sąjungos Niujorko skyriaus pirmininkas. Bendradarbiavo leidiniuose „Trimitas“, „Vienybė“, „Karys“, „Dirva“, „Darbininkas“.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Vaclovas Alksninis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 367 psl.