VK-9

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
VK-9
Tipas Keleivinis lėktuvas
Gamintojas Vladislovo Kensgailos aviacijos įmonė
Kūrėjas Vladas Kensgaila
Pirmas skrydis 2009 m.
Pradėtas naudoti 2009 m.
Baigtas naudoti 2016 m.
Būsena Nenaudojamas. Eksponuojamas muziejuje
Pagaminta vnt. 1

VK-9“ – 2009 m. Vlado Kensgailos sukurtas eksperimentinis mėgėjiškos konstrukcijos žemasparnis, dvimotoris aštuonvietis keleivinis lėktuvas su įtraukiama trirate važiuokle. Lėktuvo konstruktoriaus teigimu, VK-9 yra pirmasis lietuviškas keleivinis lėktuvas.

Konstrukcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VK-9 – mišrios konstrukcijos (metalinis rėmas, dengtas stiklo pluoštu) žemasparnis monoplanas su įtraukiama važiuokle. Orlaivį varo du 250 AG (184 kW) galios 6 cilindrų opoziciniai vidaus degimo varikliai Lycoming L-O-540. Pirminiame, 1994 m. suprojektuotame variante buvo numatyta naudoti du 360 AG (268 kW) galios SSRS gamybos žvaigždinius variklius M-14PS.

Teigiama, kad V. Kensgaila VK-9 pradėjo kurti 1990 arba 1994 m., pirmam skrydžiui lėktuvas pakilo 2009 m. (kituose šaltiniuose – 1999 m.).[1] Specialusis tinkamumo skraidyti pažymėjimas išduotas 2009 m. spalio 26 d.[2] Tai didžiausias tokio tipo savadarbis lėktuvas Lietuvoje.[3]

Konstruktoriaus teigimu, pagal techninius parametrus VK-9 turi pranašumų prieš panašaus tipo lėktuvus, gaminamus amerikiečių („Cessna", „Piper"), kuriems reikia palyginti ilgų ir kokybiškų takų, o VK-9 gali tūpti bet kokioje aikštelėje (pvz., pievoje).[4] VK-9 pakelia 1 toną kuro sparnuose įmontuotuose bakuose. Nenutūpdamas lėktuvas gali nuskristi 2 500 km, tuo aplenkdamas JAV gaminamus pasaulyje populiarius analogus (pvz. „Piper Navajo“). Projektinis greitis su Lycoming varikliais – 450 km/val.[4]

Gamyba ir eksploatacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lėktuvo konstruktoriaus pastangomis 2010 m. buvo pagamintas vienintelis VK-9 egzempliorius. Lietuvos orlaivių registre jis buvo užregistruotas numeriu LY-VRK. Konstruktorius nebaigė visų lėktuvo bandymų, dėl to orlaivis buvo eksploatuojamas tik pagal specialųjį tinkamumo skraidyti pažymėjimą.

Mėginimai pritraukti investuotojus serijinei šio orlaivio gamybai buvo nesėkmingi ir 2016 m. kūrėjas lėktuvą pardavė Lietuvos aviacijos muziejui. Po pardavimo įvyko šio lėktuvo avarija, po kurios orlaivis daugiau nebuvo eksploatuojamas.

Iš viso VK-9 skraidė 64 val. 56 min.[2]

Avarijos ir incidentai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2016 m. birželio 4 d. po 15 val. „VK-9“ Nr. LY-VRK, pakilo iš prie Panevėžio esančio buvusio karinio Pajuosčio aerodromo, tuo metu turėjusio karinio poligono statusą. Apie 15 val. 30 min. Panevėžio miesto (Stetiškių) aerodrome (lauko aikštelėje Nr. A-121) buvę asmenys išgirdo orlaivio garsą. Po kelių minučių pietinėje lauko aikštelės dalyje virš kilimo-tūpimo tako Nr. 03 dešiniojo rato grįžtinėje apie 50 metrų aukštyje buvo pastebėtas „VK-9“. Orlaivis skrido vakarų kryptimi labai mažu greičiu ir dideliu atakos kampu. Tokia skrydžio padėtimi orlaivis „VK-9“ buvo pastebėtas skrendantis visą kelią iš Pajuosčio aerodromo. Lauko aikštelėje esantiems asmenims kilo įtarimų, kad orlaivio skrydis gali baigtis avarija, todėl buvo pradėtos ruošti pirmosios pagalbos ir priešgaisrinės priemonės. Skrisdamas virš aerodromo „VK-9“ pasisuko apie 15 laipsnių į dešinę pusę ir kritiniu arba jam artimu atakos kampu, sunkiai išlaikydamas savo padėtį, tęsė skrydį rytų kryptimi nekeisdamas nei aukščio, nei krypties. Buvo matyti, kad buvo atidarytas orlaivio priekinio aptako (nosies) kairėje pusėje esantis liukas. Priskridęs angaro traversą „VK-9“ nuo kilimo ir tūpimo tako buvo nutolęs apie 200 metrų ir pradėjo smukti. Skrydį matę asmenys teigė, kad orlaivio varikliai veikė visa galia, bet pats orlaivis viršijo kritinį atakos kampą, todėl prasidėjo smuka. Orlaivis „VK-9“sukti į pietų pusę ir įtraukė tūpimo mechanizmus – užsparnius.[5]

„VK-9“ avarija įvyko apie 950 m į rytus nuo Stetiškių aerodromo, pievoje su aukšta žole ir minkštu gruntu. Iš avarijos vietoje rastų orlaivio pėdsakų padaryta išvada, kad orlaivis tūpė pasviręs į dešinę pusę. Sparno dešinės pusės galu ir dešine važiuokle buvo kliudyta aukšta žolė ir žemė. Orlaiviui pačiuožus apie 8 m priekinė važiuoklė palietė žemę, kuri netrukus įsmigo į minkštą gruntą ir nulūžo, o orlaivis, pasviręs į kairę pusę, priekiniu ir kairiojo variklio aptakais rėžėsi į žemę. Orlaivis atsisvėrė ir toliau čiuožė su įtraukta važiuokle (dėl neužfiksuotos padėties). Dar po 20 m pasisuko ir sustojo.[6]

Orlaivį pilotavo 82 metų amžiaus Lietuvos Respublikos pilietis,[2] lėktuvo konstruktorius Vladas Kensgaila,[7][8][3] neturėjęs piloto licencijos ir sveikatos pažymėjimo. Ankstesnė piloto mėgėjo licencija suteikianti teisę pilotuoti vienmotorius lėktuvus, galiojo iki 2005 m. birželio 18 d., o 2-os klasės sveikatos pažymėjimas galiojo iki 2004 m. rugpjūčio 6 d. Po avarijos jam nustatytos dvi nesunkios galvos traumos – kirstinė ir muštinė žaizdos kaktoje. Tą pačią dieną pilotas iš ligoninės išleistas gydytis į namus.[3]

Specialiojo tinkamumo skraidyti pažymėjimo priede nurodyta, kad „VK-9“ galėjo būti vykdomi tik skrydžiai pagal bandymų programą ir tik Pajuosčio aerodromo zonoje. Norint orlaiviu „VK-9“ išskristi iš Pajuosčio aerodromo zonos buvo būtina gauti Civilinės aviacijos administracijos leidimą, kurio 2016 m. birželio 4 d. „VK-9“ neturėjo.[2]

Pirminės apžiūros metu avarijos vietoje nustatyta, kad sulaužyta orlaivio važiuoklė, liemuo, deformuoti variklių sraigtai.[5] Avarijos tyrimo komisija pažymėjo, jog skrydžio metu orlaivį pilotavęs jo kūrėjas neturėjo dokumentų, kuriuos privaloma turėti skrydžio metu, – orlaivio registravimo liudijimo, orlaivio tinkamumo skraidyti pažymėjimo, leidimo naudotis orlaivio radijo stotimi, orlaivio techninės būklės žurnalo, skrydžių vykdymo vadovo, civilinės atsakomybės draudimo liudijimo (poliso).[6]

Tolimesnis likimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po avarijos „VK-9“ buvo suremontuotas ir perkeltas statiniam demonstravimui Kauno S. Dariaus ir S. Girėno (Aleksoto) aerodrome įsikūrusio Lietuvos aviacijos muziejaus lauko aikštelėje.

Techniniai duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bendrosios charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Skrydžio charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]


Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.