1951 m. Europos krepšinio čempionatas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio VII Europos krepšinio čempionatas)
Jump to navigation Jump to search

1951 m. Europos krepšinio čempionatas – septintasis vyrų Europos krepšinio čempionatas, vykęs Paryžiuje (Prancūzija). Garbė surengti Europos krepšinio čempionatą pirmenybes prancūzams atiteko po to, kai 1949 m. čempionate Kaire (Egiptas) jie užėmė 2-ąją vietą (tuomet nugalėjo šeimininkai egiptiečiai).

Į Paryžių pareiškė norą atvykti 18 valstybių nacionalinės rinktinės – jų gausa daugiau nei dvigubai viršijo prieš tai surengto čempionato dalyvių skaičių. Pirmenybėse buvo numatytos sužaisti 72 rungtynės, tačiau 3 iš jų taip ir neįvyko – Rumunijos rinktinė pranešė, jog neatvyks į čempionatą jau po to, kai buvo sudarytas rungtynių tvarkaraštis.

Galutinė rikiuotė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. TSRS TSRS
  2. Čekoslovakija Čekoslovakija
  3. Prancūzija Prancūzija
  4. Bulgarija Bulgarija
  5. Italija Italija
  6. Turkija Turkija
  7. Belgija Belgija
  8. Graikija Graikija
  9. Suomija Suomija
  10. Nyderlandai Nyderlandai
  11. Austrija Austrija
  12. VFR VFR
  13. Šveicarija Šveicarija
  14. Danija Danija
  15. Portugalija Portugalija
  16. Škotija Škotija
  17. Liuksemburgas Liuksemburgas
  18. Rumunija Rumunija (neatvyko į čempionatą)

Rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmasis etapas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmajame turnyro etape komandos buvo suskirstytos į keturias grupes – dvi po penkias rinktines ir dvi po keturias ekipas. Kadangi Rumunija neatvyko į čempionatą, vienoje grupėje teliko 3 komandos. Kiekviena rinktinė sužaidė po vienerias rungtynes su visomis savo grupės komandomis. Už pergalę grupėje buvo skiriami 2 taškai, už pralaimėjimą – 1 taškas.

Po dvi geriausias kiekvienos grupės komandas pateko į finalinį aštuntuką. Trečiąsias ir ketvirtąsias vietas grupėse užėmusios komandos toliau žaidė dėl 9-16 vietų. Dėl Rumunijos pasitraukimo, šiame etape atsirado viena laisva vieta, į kurią turėjo patekti viena iš penktąsias vietas užėmusių komandų. Abi savo grupių autsaiderės turėjo tarpusavyje sužaisti vienerias rungtynes. Laimėjusi rinktinė pateko į kovą dėl 9-16 vietų, o pralaimėjusi čempionate liko septyniolikta. Rumunijai buvo paskirta aštuonioliktoji vieta.

A grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1. Italija Italija 7 3 1 233 132 +101
2. Prancūzija Prancūzija 7 3 1 232 146 +86
3. Nyderlandai Nyderlandai 7 3 1 172 177 -5
4. Šveicarija Šveicarija 5 1 3 180 214 -34
5. Liuksemburgas Liuksemburgas 4 0 4 114 262 -148

Rungtynių nugalėtojai paryškinti

Prancūzija 49 – 37 Italija
Nyderlandai 50 – 48 Prancūzija
Prancūzija 72 – 26 Liuksemburgas
Prancūzija 63 – 33 Šveicarija
Italija 53 – 28 Nyderlandai
Liuksemburgas 20 – 76 Italija
Italija 67 – 35 Šveicarija
Liuksemburgas 32 – 46 Nyderlandai
Šveicarija 44 – 48 Nyderlandai
Liuksemburgas 36 – 68 Šveicarija

B grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1. TSRS TSRS 8 4 0 312 117 +195
2. Turkija Turkija 7 3 1 227 154 +73
3. Suomija Suomija 6 2 2 175 180 -5
4. Austrija Austrija 5 1 3 112 200 -88
5. Danija Danija 4 0 4 94 269 -175
TSRS 58 – 34 Turkija
Danija 13 – 109 TSRS
TSRS 71 – 34 Austrija
Suomija 36 – 74 TSRS
Turkija 83 – 36 Danija
Austrija 18 – 50 Turkija
Turkija 60 – 42 Suomija
Danija 26 – 33 Austrija
Suomija 44 – 19 Danija
Austrija '27 – 53 Suomija

C grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1. Bulgarija Bulgarija 6 3 0 147 70 +77
2. Graikija Graikija 5 2 1 121 103 +18
3. Portugalija Portugalija 4 1 2 69 158 -89
4. Rumunija Rumunija (neatvyko) 0 0 3 0 6 -6
Graikija 38 – 68 Bulgarija
Portugalija 35 – 81 Graikija
Graikija 2 – 0 (be kovos) Rumunija
Bulgarija 77 – 32 Portugalija
Bulgarija 2 – 0 (be kovos) Rumunija
Portugalija 2 – 0 (be kovos) Rumunija

D grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1. Belgija Belgija 6 3 0 208 81 +127
2. Čekoslovakija Čekoslovakija 5 2 1 203 99 +104
3. VFR VFR 4 1 2 117 157 -40
4. Škotija Škotija 3 0 3 68 259 -191
Čekoslovakija 38 – 51 Belgija
Škotija 18 – 103 Čekoslovakija
Čekoslovakija 62 – 30 VFR
Belgija 87 – 25 Škotija
VFR 18 – 70 Belgija
Škotija 25 – 69 VFR

Papildomos varžybos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Penktąsias vietas savo grupėse užėmusios Danijos ir Liuksemburgo rinktinės žaidė papildomas rungtynes. Jų nugalėtojai gavo teisę varžytis dėl 9-16 vietų, o pralaimėjusieji turėjo tenkintis septynioliktąja turnyro vieta.

Rungtynės buvo kupinos įtampos. Likus žaisti 5 sekundes rezultatas buvo lygus 45 – 45, o danas Peter Tatalls metė baudą. Jo metimas buvo sėkmingas ir Danija išsiveržė į priekį. Liuksemburgo krepšininkai dar spėjo mesti į krepšį, tačiau iš maždaug vidurio aikštės mestas kamuolys atšoko nuo lanko.

Danija 46 – 45 Liuksemburgas

Kova dėl 9-16 vietų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antrajame etape 8 geriausios komandos varžėsi dėl aukščiausiųjų Europos čempionato apdovanojimų, o likusios 8 rinktinės kovojo dėl 9-16 vietų.

Turnyro autsaideriai buvo padalinti į dvi grupes po keturias komandas. Visos ekipos sužaidė su kitomis savo grupės komandomis. Pirmąsias dvi vietas grupėse užėmusios rinktinės toliau varžėsi dėl 9-12 vietų, o likusios komandos – dėl 13-16 vietų.

I grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1. Austrija Austrija 6 3 0 118 102 +16
2. VFR VFR 4 1 2 132 129 +3
3. Šveicarija Šveicarija 4 1 2 134 136 -2
4. Portugalija Portugalija 4 1 2 122 139 -17
VFR 47 – 39 Portugalija
Austrija 39 – 37 VFR
Šveicarija 51 – 48 VFR
Portugalija 31 – 43 Austrija
Šveicarija 49 – 52 Portugalija
Šveicarija 34 – 36 Austrija

II grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1. Suomija Suomija 6 3 0 201 119 +82
2. Nyderlandai Nyderlandai 5 2 1 162 111 +51
3. Danija Danija 4 1 2 99 158 -59
4. Škotija Škotija 3 0 3 101 175 -74
Suomija 66 – 52 Nyderlandai
Škotija 32 – 73 Suomija
Danija 35 – 62 Suomija
Nyderlandai 55 – 28 Škotija
Danija 17 – 55 Nyderlandai
Danija 47 – 41 Škotija

Varžybose dėl 13-16 vietų susigrūmė Danijos – Portugalijos bei Šveicarijos – Škotijos komandos. Rungtynių nugalėtojai žaidė dėl 13-14 vietų, o pralaimėjusieji turėjo tenkintis kova dėl 15-16 vietų.

Danija 46 – 39 Portugalija
Šveicarija 68 – 19 Škotija

Dėl 15-16 vietų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Portugalija 49 – 42 Škotija

Dėl 13-14 vietų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Danija 22 – 54 Šveicarija

Dėl 9-12 pirmenybių vietų kovėsi Suomijos – VFR ir Austrijos – Nyderlandų ekipos. Mačų nugalėtojai žaidė dėl 9-10 vietų, o pralaimėjusieji – dėl 11-12 pozicijų.

Suomija 67 – 56 VFR
Austrija 28 – 44 Nyderlandai

Dėl 11-12 vietų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

VFR 49 – 51 Austrija

Dėl 9-10 vietų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Suomija 57 – 52 Nyderlandai

Kova dėl apdovanojimų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Stipriausios pirmenybių komandos buvo padalintos į dvi grupes po keturias ekipas. Visos rinktinės sužaidė su kitomis savo grupės komandomis. Pirmąsias dvi vietas grupėse užėmusios rinktinės toliau varžėsi dėl medalių, o likusios komandos žaidė dėl 5-8 vietų.

I grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1. Prancūzija Prancūzija 5 2 1 149 140 +9
2. Bulgarija Bulgarija 5 2 1 152 142 +10
3. Turkija Turkija 5 2 1 125 124 +1
4. Belgija Belgija 3 0 3 122 142 -20
Belgija 41 – 51 Bulgarija
Turkija 38 – 32 Belgija
Prancūzija 53 – 49 Belgija
Bulgarija 52 – 45 Turkija
Prancūzija 56 – 49 Bulgarija
Prancūzija 40 – 42 Turkija

II grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Komanda Taškai Laimėta Pralaimėta Pelnė tšk. Praleido tšk. Skirtumas
1. TSRS TSRS 6 3 0 175 121 +54
2. Čekoslovakija Čekoslovakija 5 2 1 157 127 +30
3. Italija Italija 4 1 2 140 177 -37
4. Graikija Graikija 3 0 3 133 180 -47
TSRS 60 – 42 Italija
Čekoslovakija 37 – 53 TSRS
Graikija 42 – 62 TSRS
Italija 34 – 66 Čekoslovakija
Graikija 51 – 64 Italija
Graikija 40 – 54 Čekoslovakija

Kovoje dėl 5-8 vietų jėgas išmėgino Italijos – Belgijos ir Turkijos – Graikijos rinktinės. Rungtynių nugalėtojai žaidė dėl 5-6 vietų, o pralaimėjusieji – dėl 7-8 pozicijų.

Italija 48 – 36 Belgija
Turkija 42 – 36 Graikija

Dėl 7-8 vietų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Belgija 39 – 28 Graikija

Dėl 5-6 vietų[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Italija 43 – 38 Turkija

Pusfinaliai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pusfinaliuose susigrūmė Prancūzijos – Čekoslovakijos ir TSRS – Bulgarijos krepšininkai. Mačų laimėtojai pateko į finalą, o pralaimėjusios komandos žaidė mažajame finale.

Prancūzija 50 – 59 Čekoslovakija
TSRS 72 – 54 Bulgarija

Mažasis finalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Prancūzija 55 – 52 Bulgarija

Finalas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Čekoslovakija 44 – 45 TSRS

Lietuvių rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TSRS rinktinėje šiose Europos pirmenybėse žaidė 2 lietuviai: Stepas Butautas ir Justinas Lagunavičius. Jie savo užtikrintu žaidimu ženkliai prisidėjo prie pergalės čempionate. S. Butautas buvo komandos lyderiu – jis per rungtynes vidutiniškai pelnė po 15,3 taško. J. Lagunavičiaus sąskaitoje vidutiniškai buvo po 3,6 taško.

Varžovas S. Butauto pelnyti taškai J. Lagunavičiaus pelnyti taškai
Danija Danija 20 4
Suomija Suomija 20 2
Turkija Turkija 18 4
Austrija Austrija nežaidė 0
Čekoslovakija Čekoslovakija 14 5
Graikija Graikija 9 8
Italija Italija 13 2
Bulgarija Bulgarija 16 0
Čekoslovakija Čekoslovakija 17 0

Nugalėtojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Antrąjį kartą Europos čempionų vardus iškovojo TSRS rinktinė:

  • Otaras Korkija
  • Stepas Butautas
  • Joannas Lõssovas
  • Anatolijus Konevas
  • Ilmaras Kullamas
  • Heino Kruusas
  • Aleksandras Moisejevas
  • Justinas Lagunavičius
  • Anatolijus Belovas
  • Vasilijus Kolpakovas
  • Jurijus Larionovas
  • Jevgenijus Nikitinas
  • Viktoras Vlasovas
  • Olegas Mamontovas

Ketvirtąjį medalį Europos čempionatuose iškovojo čekoslovakai. Šį kartą – sidabro:

  • Ivan Mrázek
  • Jiri Baumruk
  • Zdenek Bobrovsky
  • Miroslav Skerik
  • Jaroslav Sip
  • Jan Kozak
  • Miroslav Baumruk
  • Karel Belohradsky
  • Miroslav Dostal
  • Jindrich Kinsky
  • Zoltan Krenicky
  • Jiri Matousek
  • Milos Nebuchla
  • Arnost Novak
  • Karel Sobota
  • Zdenek Rylich
  • Stanislav Vykydal

Bronzos apdovanojimai atiteko pirmenybių šeimininkams prancūzmas:

  • André Buffiere
  • René Chocat
  • Jacques Dessemme
  • Louis Devoti
  • Jacques Freimuller
  • Robert Guillin
  • Robert Monclar
  • Marc Peironne
  • Marc Quiblier
  • Jean-Pierre Salignon
  • Pierre Thiolon
  • André Vacheresse
  • Jean Perniceni
  • Justy Specker


Europos krepšinio čempionatai

Ženeva, 1935 m. | Ryga, 1937 m. | Kaunas, 1939 m. | Ženeva, 1946 m. | Praha, 1947 m. | Kairas, 1949 m. | Paryžius, 1951 m. | Maskva, 1953 m. | Budapeštas, 1955 m. | Sofija, 1957 m. | Stambulas, 1959 m. | Belgradas, 1961 m. | Vroclavas, 1963 m. | Maskva, 1965 m. | Helsinkis, 1967 m. | Neapolis, 1969 m. | Esenas, 1971 m. | Barselona, 1973 m. | Belgradas, 1975 m. | Liežas, 1977 m. | Turinas, 1979 m. | Praha, 1981 m. | Nantas, 1983 m. | Štutgartas, 1985 m. | Atėnai, 1987 m. | Zagrebas, 1989 m. | Roma, 1991 m. | Miunchenas, 1993 m. | Atėnai, 1995 m. | Barselona, 1997 m. | Paryžius, 1999 m. | Stambulas, 2001 m. | Stokholmas, 2003 m. | Belgradas, 2005 m. | Madridas, 2007 m. | Katovicai, 2009 m. | Kaunas, 2011 m. | Slovėnija, 2013 m. | Kroatija, Prancūzija, Vokietija, Latvija, 2015 m. | Suomija, Izraelis, Rumunija, Turkija, 2017 m. | Čekijos Respublika, Gruzija, Italija, Vokietija, 2021 m.