Utieka
| Ucieka | ||
|---|---|---|
  Ucieka |
||
| 54°04′08″š. pl. 24°10′26″r. ilg. / 54.069°š. pl. 24.174°r. ilg. | ||
| Apskritis |  Alytaus apskritis
| |
| Savivaldybė |  Varėnos rajono savivaldybė
| |
| Seniūnija | Merkinės seniūnija | |
| Gyventojų | 5 | |
| Istoriniai pavadinimai | lenk. Uciecha, rus. Утѣха | |
Utieka (dzūk. Ucieka)[2][3] – kaimas Varėnos rajono savivaldybėje, 8 km į pietus nuo Merkinės, Dzūkijos nacionaliniame parke, netoli kelio A4 Vilnius–Varėna–Gardinas . Pro Ucieką teka Grova, už kelių šimtų metrų įtekanti į Nemuną. Kaimą supa Dainavos giria. Yra kaimo kapinaitės, girininkija. Prie upės yra Uciekos skardis (gamtos paminklas). Prie plento – Čiurlionio kelio vienas iš paminklų.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ucieka kūrėsi prie senojo Gardino–Merkinės–Karaliaučiaus kelio, kuris XIX a. pakreiptas toliau nuo kaimo. Uciekos dvarą įkūrė Michailas Kutuzovas. Jis čia žemes gavo iš imperatoriaus Aleksandro I, už tai, kad 1812 m. privertė trauktis Napoleoną per sudėtingas Uciekos apylinkes. Dvarui priklausė du palivarkai – pietinį Burės (kuriame įsikūrusi Randamonių girininkija) ir šiaurinį Kruševo (už Straverkos upelio).[3]
XIX a. pab. Uciekos kaimas pateko į Trakų apskrities Merkinės valsčių, Rodukos apylinkę, buvo Merkinės dvaro valda. Tuo tarpu Kutuzovams priklausęs palivarkas pateko į Neravų apylinkę. 1850 m. Kutuzovas ten valdė 641 dešimtinę žemės.[4]
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Žodis kilęs iš lenk. uciecha ar blrs. уцеха 'linksmybė, džiaugsmas; paguoda'.[5]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | |||||||
| 1865 m. | 1905 m.[6] | 1923 m.sur.[7] | 1959 m.sur.[8] | 1970 m.sur.[8] | 1979 m.sur.[9] | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 52 | 114 | 72 | 65 | 59 | 34 | ||
| 1989 m.sur.[10] | 2001 m.sur.[11] | 2011 m.sur.[12] | 2021 m.sur.[13] | - | - | ||
| 15 | 15 | 5 | 5 | - | - | ||
| |||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- ↑ Henrikas Gudavičius. „Laiškai iš kaimo. Saugokis giltinės, bet medelį sodink…“, bernardinai.lt, 2020 04 25.
- ↑ 3,0 3,1 Vytautas Balduškonis. „Ucieka“. Šalcinis, 1996 m., nr. 22, p. 2.
- ↑ Uciecha. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XII (Szlurpkiszki — Warłynka). Warszawa, 1892, 741 psl. (lenk.)
- ↑ Oficialus kaimo pavadinimas Utieka, kodėl ne Ucieka? Archyvuota kopija 2022-03-19 iš Wayback Machine projekto., vlkk.lt
- ↑ Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 8,0 8,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Alytaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.