Urugvajiečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Urugvajiečiai
Gaučai urugvajiečiai šventės metu
Gaučai urugvajiečiai šventės metu
Gyventojų skaičius 3,5 mln.
Populiacija šalyse Urugvajaus vėliava Urugvajus: 3,28 mln.
Argentinos vėliava Argentina: 117 tūkst.
Jungtinių Amerikos Valstijų vėliava Jungtinės Amerikos Valstijos: 48 tūkst.
Ispanijos vėliava Ispanija: 30 tūkst.
Australijos vėliava Australija: 9000
Kalba (-os) ispanų (La Platos šnekta)
Vėliava
Religijos krikščionybė (daugiausia katalikybė)
Giminingos etninės grupės ispanai, italai, prancūzai ir kt.; kiti lotynoamerikiečiai (ypač argentiniečiai)
Vikiteka: Urugvajiečiai

Urugvajiečiai (Uruguayos) – lotynoamerikiečių tauta, gyvenanti daugiausia Urugvajuje. Taip pat gyvena išeivijoje Argentinoje, JAV, Ispanijoje, Brazilijoje, Australijoje ir kitur. Populiacija – apie 3,5 mln. žmonių. Šneka ispanų kalba (La Platos tarme, Brazilijos pasienyje – portuñol). Tikinčiųjų dauguma – Romos katalikai, yra protestantų (ypač valdensų).

Urugvajiečiai susidarė daugiausia iš ispanų kolonistų, į Urugvajų besikėlusių XVIXVIII a., bei vėlesnių (XIX a. vid. – XX a. pr.) atvykėlių iš Europos (ispanų, italų, prancūzų, portugalų, graikų, lenkų, vokiečių, airių, anglų, škotų, šveicarų, žydų, rusų, lietuvių, bulgarų ir kt.). XVI–XVIII a. Urugvajaus teritorijoje gyvenę indėnai čarujai buvo išnaikinti, tik nedidelė dalis jų metisizavosi. Šiokia tokia metisų populiacija susidarė pasieniuose su Argentina ir Brazilija. Į urugvajiečius taip pat įsimaišė šiek tiek juodaodžių (daugiausia XIX a. užvežti vergai), arabų, japonų.

Tradicinis urugvajiečių verslas – stambiųjų raguočių auginimas (gyvulininkystė). Taip pat verčiasi pramone (ypač maisto, tekstilės), paslaugomis.

Tradicinėje urugvajiečių rančoje būdavo statomi namai gaučams molinėmis sienomis ir šiaudiniais stogais. Stambių žemvaldžių dvarai (estansijos) statytos iš akmeninių plytų, čerpinio arba nendrinio stogo, su vidiniu kiemu (patijumi), stogine iš akmeninių stulpų. Miestams būdingas ispanų kolonijalinio laikmečio išplanavimas: stačiakampis gatvių tinklas su aikšte centre, namai su vidiniais kiemais.

Piemenys gaučai tradiciškai vilkėdavo odiniais rūbais, gamindavosi odinius indus. Taip pat vilkėdavo pončus, apsiaustus (čiripas), raštuotas kelnes su spurais. Gaučai išlaikę folklorą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Уругвайцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.