Urkionių apylinkė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Koordinatės: 54°17′š. pl. 24°47′r. ilg. / 54.29°š. pl. 24.78°r. ilg. / 54.29; 24.78

Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic (1953–1988).svg   Urkionių apylinkė
Centras Urkionys
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Valkininkų valsčius
Apskritis Trakų apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Eišiškių rajonas (1950–1962)
Varėnos rajonas (1962–1963)
Sritis Vilniaus sritis
Dabartinė seniūnija
Matuizų seniūnija

Urkionių apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas pietų Lietuvoje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Valkininkų valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Eišiškių rajonui.[2] 1954 m. dalis Urkionių apylinkės prijungta prie Varėnos rajono Matuizų apylinkės.[3] 1960 m. prijungta mažoji dalis Diežiškių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Urkionių apylinkė prijungta prie Matuizų apylinkės.[4]

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Ateities“ kolūkis [5]
1959-02-01
(Išsamiau)
35,37 „Ateities“ kolūkis [6] 4 kaimai

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 164
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 2
  3. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 63
  4. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 53–54
  5. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 9–10
  6. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 71