Uostomasis tabakas
 |
Dėmesio! Straipsnis ar jo dalis neturi išnašų į patikimus šaltinius. Dėl to medžiaga gali būti nepatikima. Pagal Vikipedijos nuostatas, nepatikrinama informacija gali būti trinama. Paieškokite patikimų šaltinių ir paremkite medžiagą išnašomis į šaltinius. |
Uostomasis tabakas – tabako produktas, vartojamas įtraukiant per nosį. Plačiai žinomas žargoniniu pavadinimu „snufas“ nuo angliško termino snuff, kuris turi šiek tiek platesnę reikšmę.
Uostomosis tabakas dar yra naudojamas gydyti kvėpavimo takų ligoms.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmą sykį rašytiniuose šaltiniuose tabako uostymas paminėtas dar 1493 m. – indėnų paprotį uostyti tabaką aprašė vienuolis Ramon Pane, keliavęs kartu su Kolumbu jo antrojoje ekspedicijoje.
1561 m. prancūzų ambasadorius Portugalijoje Jean Nicot uostomojo tabako nusiuntė Prancūzijos karalienei Katerinai d’Mediči kaip siūlomą vaistą nuo migrenos.
XVII a. prasidėjo judėjimai prieš uostomojo tabako vartojimą. Popiežius Urbonas VIII pagrasino uostytojus ekskomunikuoti, o nuo 1643 m. caras Michailas I Rusijoje išleido potvarkį, pagal kurį tabako uostytojai baudžiami nosies nukirtimu. Visgi jis tebebuvo vartojamas, ir XVIII amžiuje visiškai išpopuliarėjo. Šiuo metu uostomasis tabakas įgijo aristokratų prabangos dalyko įvaizdį.[reikalingas šaltinis]