Unė Kaunaitė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Unė Kaunaitė
Gimė: 1991 m. balandžio 26 d. (28 metai)
Vilnius
Veikla: rašytoja, Ministro Pirmininko patarėja
Išsilavinimas: Švietimo studijų magistras, psichologijos ir socialinės antropologijos bakalauras
Alma mater: Kembridžo universitetas, Šv. Andriaus universitetas

Unė Kaunaitė (g. 1991 m. balandžio 26 d. Vilniuje) – rašytoja, visuomenės veikėja, nuo 2016 m. Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2010 m. baigė Vilniaus licėjų. 20102014 m. studijavo Šv. Andriaus universitete Škotijoje, suteiktas psichologijos ir socialinės antropologijos bakalauro kvalifikacinis laipsnis. 2015-2016 m. studijavo Kembridžo universitete Didžiojoje Britanijoje, suteiktas Švietimo studijų magistro kvalifikacinis laipsnis.

2014-2015 m. dirbo VšĮ „Investuok Lietuvoje“ projektų vadove programoje „Kurk Lietuvai“, vykdė projektus Švietimo ir mokslo ministerijoje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ir Vidaus reikalų ministerijoje.[1] Nuo 2016 m. gruodžio 13 d. Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais.[2]

U. Kaunaitės romanas „Sudie, rytojau“ išrinktas į Metų knygos rinkimus (paauglių kategorija) 2012 m.[3] ir išleistas Brailio raštu.[4]

Kūrybos bruožai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

U. Kaunaitės kūriniuose aiški pilietinė laikysena, jos romanai realistiniai, socialinio pobūdžio.[5] Jos kūriniuose nagrinėjamos Nepriklausomybės kartos problemos: pasirinkimai ir vyresniosios kartos primetama atsakomybė už laisvos šalies kūrimą, emigravusių jaunų žmonių santykis su tėvyne, patyčios, tapatybė ir žmogiškumas.[6][7][8] Jos romanas „Sudie, rytojau“ apibūdinamas kaip „unikalus riboženklis, <...> pasukęs ne tik gana reta problemų prozos, bet ir intelektualesnės paauglių literatūros linkme“,[9] „keliantis labai originalią ir mūsų paauglių ir jaunimo literatūroje dar netyrinėtą temą“.[10]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]