Umberto Lenzi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Umberto Lenzi
Umberto lenzi sitges2008.jpg
Umberto Lenzi 2008 m.
Gimė: 1931 m. rugpjūčio 6 d.
Grosseto, Toskana, Italijos karalystė
Mirė: 2017 m. spalio 19 d. (86 metai)
Tautybė: Flag of Italy.svg Italija
Pilietybė: Italijos
Veikla: kino režisierius ir scenaristas
Žinomas už: Ledo peilis“ (1972 m.)
Spazmas“ (1974 m.)
„Mangiati vivi!“ (1980 m.)
„Cannibal Ferox“ (1981 m.)

Umberto Lenzi (1931 m. rugpjūčio 6 d. – 2017 m. spalio 19 d.) – Italijos kino režisierius ir scenarijų autorius. Savo karjeros metu jis kūrė įvairaus žanro filmus: giallo, spageti vesternus, kriminalinius bei nuotykių filmus. Garsiausi jo darbai – kontroversiški eksploataciniai ir siaubo filmai „Mangiati vivi!“ (1980) ir „Cannibal Ferox“ (1981). Kartu su Mario Bava ir Dario Argento jis laikomas vienu iš giallo stiliaus kine pradininku, o su Rugerro Deodado ir Jesus Franco – vienu pagrindiniu nuotykių filmų apie kanibalus kūrėju.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lenzi gimė Massa-Maritima mieste Toskanoje. Baigęs mokyklą jis studijavo teisę, tačiau susidomėjo kinu ir ėmė mokytis eksperimentinio kino centre Romoje. 1956 m. gavęs diplomą, jis dirbo kino kritiku, nuotykių žurnalo redaktoriaus padėjėju, taip pat parašė keletą nuotykių romanų.

1961 m. Lenzi debiutavo kaip režisierius filmu „Mary la Rousse, Femme Pirate“, prieš tai jis keliuose filmuose dirbo režisieriaus padėjėju. Sukūręs kelis vesternus ir karinius filmus, 1968 m. jis nusprendė pakeisti amplua ir nufilmavo „Orgazmo“ – pirmąjį savo giallo filmą su Carroll Baker pagrindiniame vaidmenyje. Vėliau ši nusifilmavo dar dviejuose režisieriaus filmuose: „Così dolce... così perversa“ (1969) ir „Ledo peilis“ (1972). Kiti žymesni jo šio žanro filmai „Septynios kruvinos orchidėjos“ (1972) ir „Spazmas“ (1974).

1980-aisiais Lenzi ėmėsi kurti siaubo filmus apie zombius ir kanibalus: „Mangiati vivi!“, „Incubo sulla città contaminata“ ir „Cannibal Ferox“. Pastarasis filmas dėl žiaurių scenų buvo uždraustas net 31 šalyje, kas paskatino režisierių nusigręžti nuo panašių temų.[1]

Iki 1990-ųjų vidurio Lenzi išmėgino naujus žanrus: nuotykių, veksmo filmus, televizijos dramas. Sumažėjus finansinėms galimybėms, jis vis daugiau kūrė televizijai. Paskutinis jo režisuotas filmas pasirodė 1996 m.

Dalinė filmografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka