Uliūnų apylinkė
55°37′š. pl. 24°22′r. ilg. / 55.62°š. pl. 24.36°r. ilg.
.svg){kind=small} Uliūnų apylinkė
| ||
| Centras | Uliūnai (1950–1954?) Šilagalys (1959?–1963) | |
  |
||
| TSRS topografija | ||
| Valsčiaus apylinkė | ||
| Valsčius | Panevėžio valsčius | |
| Apskritis | Panevėžio apskritis | |
| Rajono apylinkė | ||
| Rajonas | Panevėžio rajonas (1950–1963) | |
| Sritis | Šiaulių sritis | |
| Dabartinė seniūnija | ||
| Velžio seniūnija, Ramygalos seniūnija | ||
Uliūnų apylinkė – Lietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas šiaurės Lietuvoje.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Panevėžio valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Panevėžio rajonui.[2] 1954 m. prijungta dalis Pažagienių apylinkės ir dalis Ragaudžių apylinkės. 1963 m. sausio 12 d. Uliūnų apylinkė prijungta prie Velžio apylinkės.[3]
| Apylinkės istorija | ||||
|---|---|---|---|---|
| Data | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Ūkio subjektai | Gyvenvietės |
| 1954-05-25 (Išsamiau) |
„Uliūnų“ ir „Raudonosios Žvaigždės“ kolūkiai [4] | |||
| 1959-02-01 (Išsamiau) |
52,5 | „Uliūnų“ kolūkis, „Raudonosios žvaigždės“ kolūkis [5] | 8 kaimai, 10 vienkiemių | |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 88
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 9
- ↑ Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 28–30
- ↑ LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 34–35
- ↑ Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 304