Uldis Krasts
| Uldis Krasts | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1943 m. kovo 26 d. Ventspilis, Latvija |
| Mirė | 2022 m. gruodžio 25 d. (79 metai) Ventspilis |
| Tautybė | lyvis |
| Veikla | poetas, rašytojas, vertėjas |
| Sritis | lyvių kalba, latvių kalba |
| Išsilavinimas | vidurinis |
Uldis Krastas (latv. Uldis Krasts, 1943 m. kovo 26 d. Ventspilis, Latvija – 2022 m. gruodžio 25 d.)[1] – lyvių poetas, prozininkas, poezijos vertėjas ir žurnalistas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gimė Ventspilio lyvių žvejų šeimoje. 1967 m. baigė Ventspilio vakarinę mokyklą. Dirbo statybininku, lentpjūvės darbuotoju, melioratoriumi, bibliotekininku, žurnalistu, mokyklinių teatrų režisieriumi.[2][3]
1963 m. pasirodė pirmoji U. Krasto publikacija – eilėraštis „Lai sapņi dzīvo!“ („Tegyvuoja svajonės!“, laikraštis „Padomju Venta“ – „Tarybų Venta“). U. Krastas parašė apie 20 pjesių mokykliniams teatrams, beveik visos pastatytos, daugumą jų režisavo pats autorius. Laikraštyje „Līvli“ („Lyvis“) spausdino humoreskas latvių tamniekų šnekta, kuri susidarė veikiama lyvių kalbos substrato.[2]
1998 m. buvo išleista lyvių poezijos antologija „Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska!“ („Aš pagausiu tave, menke!“), ir U. Krastas, drauge su kitais vertėjais, iš lyvių kalbos į latvių kalbą pažodžiui vertė lyviškus eilėraščius; šioje antologijoje išspausdinta ir U. Krasto eilių. U. Krastas į latvių kalbą yra vertęs ir užsienio šalių poetų kūrinių.[2]
2018 m. švęsdamas 75–metį U. Krastas sakė, kad pastaruosius dešimt metų beveik nieko neberašė, nes ilgainiui slopsta ar net išnyksta žmogaus energija, be to, gniuždo nepalanki aplinka: dešimtmečius viešpataujantis chaosas, primityvumas, ekstravagancija, masinė kultūra. Šiaip U. Krastas buvo žinomas kaip šmaikštus ir linksmas žmogus.[4]
Maždaug 100 U. Krasto eilėraščių panaudoti dainų tekstams. U. Krasto eilėraščių versta į rusų, estų, lietuvių, lyvių ir esperanto kalbas.[2][3]
Ieva Kalninia apie U. Krasto kūrybą yra sakiusi: „Uldžio Krasto poezija jungia lyriškas romantizmo sroves su realistiškais žanro paveikslais, girdisi skausmas dėl lyvių tautos likimo.“[2]
Palaidotas Ventspilyje.[2]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Acis, 1978 (vienas iš autorių)
- Melodijas uz zāģa, 1983
- Ma akūb sīnda vizzõ, tūrska! 1998 (vienas iš autorių)
- Dzejas diena 2001 (poezijos almanachas)
- Kui sūolõbõd līvlizt /Kā iznirst lībieši, 2011 (poezijos rinkinio bendraautoris)
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Gundega Blumberga (2022-12-25). „ATVADU VĀRDI ULDIM KRASTAM“. livones.net. Nuoroda tikrinta 2022-12-25.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 2,3 2,4 2,5 „Uldis Krasts“. literatura.lv. Nuoroda tikrinta 2022-06-29.
- ↑ 3,0 3,1 „Uldis Krasts“. livones.net. 2006-06-07. Nuoroda tikrinta 2022-06-29.
- ↑ Gundega Blumberga (2018-03-26). „LĪBJU DZEJNIEKAM ULDIM KRASTAM – 75“. livones.net. Nuoroda tikrinta 2022-06-29.