ULTra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
ULTra automatinis elektromobilis Londono Hitrou oro uoste

ULTra (Urban Light Transit, liet. miesto lengvasis transportas) – asmeninio automatinio transporto sistema, pritaikyta aptarnauti oro uostų, studentų miestelių keleivius ar būti miestų viešojo transporto dalimi. ULTra sistema remiasi automatiniais elektromobiliais, arba „podais“ (angl. pod, 'kapsulė'). Sukurta Didžiosios Britanijos inžinerinės kompanijos „ULTra Global PRT“ (anksčiau – „Advanced Transport Systems“).[1][2]

ULTra transporto priemonė turi 4 ratus su guminėmis padangomis bei rieda nužymėtu kreipiamuoju keliu su šoniniais betono barjerais. Kelias gali būti antžeminis ar įrengtas ant estakados. Varoma elektros baterijų, veikia autonominiu režimu be vairuotojo pagalbos, kelyje orientuojasi vadovaudamasi optinei navigacijai skirtomis linijomis.

Panaši automatinio transporto sistema 1975 m. buvo įdiegta Vakarų Virdžinijos universitete (JAV), apjungusi jo plačiai pasklidusius padalinius.[3] ULTra sistema sėkmingai veikia nuo 2011 m. gegužės mėn. Londono Hitrou oro uoste. Skirta pervežti keleiviams 3,9 km ruože iš 5–ojo terminalo į verslo klasės automobilių stovėjimo aikštelę. Čia dirba 22 automatizuotos transporto priemonės, pakeitusios dyzelinius autobusus. Numatoma ULTra sistemos plėtra į kitus šio oro uosto sektorius, gretimus viešbučius, į netoliese esantį Steinsą (Staines-upon-Thames), kur gyvena daug oro uosto darbuotojų.[4]

Charakteristikos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Automatinis elektromobilis turi 4–6 vietas keleiviams, perveža neįgaliųjų vežimėlius, keleivių bagažą, iš viso iki 450 kg svorio. Pats sveria 850 kg, jo ilgis 3,7 m, plotis 1,5 m, aukštis 1,8 m, apsisukimui išnaudoja 5 m spindulį. Išvysto 40 km/h greitį, įveikia iki 20 % kelio nuolydį. Sukurta ir krovininė versija, kuri atrodo kaip keleivinė, bet visą vidaus erdvę užima krovinio kapsulė, pritaikyta gabenti smulkiems kroviniams.

Ultra „podas“ važiuoja naudodamas elektros baterijų komplektą, kurio galingumas 2 kW, svoris 64 kg. Išsekę akumuliatoriai greitai pakraunami stovėjimo vietose, todėl nebūtina tiesti elektros laidų visoje trasoje. Ankstesnės asmeninio automatinio transporto priemonės naudojo elektros srovę, gaunamą panašiu būdu kaip įprastame metro, per šoniniame barjere įmontuotus konduktorius.

Įlipus į „podą“, keleiviui tereikia spustelėti mygtuką „Start“, ir tik po to jis pradeda važiuoti. Automobilis važiuoja apie 4 km ilgio specialiai sužymėtais keliais. Jam nereikia nukreipiančiųjų bėgių, nes automatinio vairavimo sistema remiasi optine navigacija. Priklausomai nuo kelio dangos žymėjimo elektromobilis trasoje manevruoja reikiama kryptimi, sustoja. Šoniniai barjerai naudojami tiksliam automobilio nukreipimui. Jis geba savarankiškai įveikti kreives, pasyviai pravažiuodamas barjerus. Kelyje savarankiškai, be „perjungimo“, gali apsisukti tarp maršrutų, nes vadovaujasi įdiegtu žemėlapiu.

Atitinkamai pažymėjus kitus kelius šiuos elektromobilius galima nukreipti ir naujais maršrutais, šalia kitų visuomeninio transporto priemonių. Panaši viešojo transporto sistema siūloma Vilniui.[5]

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Company Information“. Ultra corporate website. Suarchyvuotas originalas 6 March 2012. Nuoroda tikrinta 2013-05-18. 
  2. „ULTra ™ (Urban Light Transit)“ (PDF). Corporate brochure. 2009-06-01. Nuoroda tikrinta 18 May 2013. 
  3. Hamill, Sean D.. "City's White Elephant Now Looks Like a Transit Workhorse", The New York Times, 2007-06-11.
  4. Dodson, Sean. "Welcome to the transport of tomorrow", The Guardian, Guardian News and Media Limited, 11 October 2007. Nuoroda tikrinta 2011-06-13.
  5. Tarp sostinei siūlomų viešojo transporto sistemų – ir Ultra PAG

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka