Pereiti prie turinio

Užvėnų lurdas

Koordinatės: 55°34′35″š. pl. 21°50′57″r. ilg. / 55.576504°š. pl. 21.849049°r. ilg. / 55.576504; 21.849049 (Užvėnų lurdas)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Užvėnų lurdas
Lurdo grota pavasarį
Užvėnų lurdas
Užvėnų lurdas
55°34′35″š. pl. 21°50′57″r. ilg. / 55.576504°š. pl. 21.849049°r. ilg. / 55.576504; 21.849049 (Užvėnų lurdas)
Vieta Užvėnai,
Klaipėdos raj.
Statusas naudojamas
Statybų pabaiga 1938-1939 m.[1]
Paskirtis lurdas
Aukštų sk. 1
Plotas 98 m²
Reikšmingumo lygmuo vietinis
Įregistravimo metai 2025 m.
Kodas 49357

Užvėnų lurdas – vienas iš Klaipėdos rajono savivaldybės kraštovaizdžio ir sakralinių paminklų, lurdo grota, įrengta Judrėnų seniūnijoje, Užvėnų kaime, prie kelio  2226  VeiviržėnaiJudrėnaiPajūralis , 3 km į pietryčius nuo Judrėnų. Lurdas parapijiečių dažnai lankomas, nuolat puošiamas gėlėmis. Pavasarį prie jo vyksta gegužinės pamaldos.[2][3]

Grotos erdvė su Švč. Mergelės Marijos skulptūra

2025 m. įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Paminklas datuojamas 1938-1939 m., jam suteiktas vietinio reikšmingumo lygmuo, saugoma 98 m² teritorija.[1]

Sakralinę vietą supa kalvotas reljefas. Grota stūkso nedidelės kalvelės šlaite, prie kelio ir Graumenos upelio ištakų. Sumūryta iš lauko riedulių, su erdvia niša, orientuota pietų kryptimi. Maždaug nuo 1990 m. joje stovi šiuolaikinė betoninė Švč. Mergelės Marijos skulptūra, pakeitusi čia buvusią medinę statulėlę, suniokotą besibaigiant Antrajam pasauliniam karui. Grotos statinys apie 2,6 m aukščio. Skliautas sudėtas iš tašytų akmenų, iš vidaus aplipdytas natūraliais apvaliais akmenėliais. Virš skliauto įrengtoje nišoje įtvirtintas metalinis kryželis su Kristaus kančia. Užvėnų paminklas - tikrojo Lurdo imitacija, išskyrus nuo kelio pusės įrengtą metalinės konstrukcijos tvorelę.[1]

Lurdą prieš karą išmūrijo Užvėnų gyventojas Kazimieras Bidva. Kai kurių šaltinių teigimu, tai padaryta apie 1918 m.[2][3] Vietos gyventojai prisimena, kad statytojas buvo susirgęs sunkia kepenų liga, laukęs operacijos. Pasveikimo intencija ir aplinkinių paragintas nusprendė pastatyti lurdą su skulptūra Švč. Mergelės Marijos garbei. Šiam tikslui nusižiūrėjęs vietą, pasiprašė pakelės sklypo savininko Lomsargio sutikimo įgyvendinti savo sumanymui. Taip K. Bidva šalia vieškelio akmenimis išmūrijo lurdo grotą. Joje pastatė medinę, apie 70 cm aukščio Švč. Mergelės Marijos statulėlę.[1]

Karui baigiantis, apie 1944 m. rusų kareiviai (ar stribai) kulkomis suvarpė lurdo statulą. Judrėnų parapijos klebonas jos liekanas parsigabeno į bažnyčios šventorių, kur ir palaidojo. Atgimimo metais, apie 1990 m. tuometiniai Judrėnų kunigai Juozas Janauskis ir Klemensas Puidokas ėmė rūpintis dėl sovietmečiu nykusios grotos remonto, naujos Švč. Mergelės Marijos statulos įsigijimo. Judrėnų parapijos bažnyčios komitetas rinko aukas Užvėnų lurdui atstatyti. Judrėniškis Vaclovas Rupšys su parapijiečiais atnaujino akmeninę arką. Grotoje buvo pastatyta nauja betoninė šventosios skulptūra. Ji išlieta Vilniuje, 1,80 m aukščio.[1]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 „Užvėnų kaimo lurdo grota“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. 2,0 2,1 „Keliautojo žinyne“ – ir rytinės Judrėnų apylinkės gargzdai.lt 2015-03-23
  3. 3,0 3,1 Judrėniškiai brangina lurdą gargzdai.lt 2016-05-16