Užutrakio dvaro koplyčia
54°39′55″š. pl. 24°56′53″r. ilg. / 54.6653°š. pl. 24.9480°r. ilg.
 | |
|---|---|
| Savivaldybė | Trakų rajonas |
| Gyvenvietė | Užutrakis |
| Adresas | Užutrakio g. |
| Statybinė medžiaga | mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1784 m. |
Užutrakio dvaro koplyčia – buvusi koplyčia, stovėjusi Užutrakio dvaro sodyboje, įsikūrusioje pusiasalyje tarp Galvės ir Skaisčio ežerų, į šiaurės rytus nuo Trakų pilies, 1,5 km į pietus nuo kelio 4722 Trakai–Rykantai . Mūrinės koplyčios liekanos stūkso sodybos šiauriniame pakraštyje, senųjų kapinių centrinėje dalyje, ant medžiais ir krūmais apaugusios kalvos. Išlikę raudonų plytų mūro sienų fragmentai – keturių mūrinių stulpų liekanos su kontraforsais.[1] Netoli jų pažymėtos dvi kapavietės, kur palaidoti dvaro sodybos gyventojai.[2][3]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pusiasalis tarp ežerų ir gretimos žemės Trakų prieigose nuo XVI a. pradžios priklausė totoriams. XVIII a. II pusėje Užutrakio valda buvo dvarininkų Odincų nuosavybė. XVIII a. pabaigoje dvare pastatyta mūrinė koplyčia, kurios liekanos išlikę ir šiandien.[1][4]
1753 m. Užutrakio dvaro sodybos šeimininku tapo Laurynas Odincas. 1784 m. ant kalvos pastatyta mūrinė koplyčia.[1] Manoma, kad ši kalva galėjo būti alkakalniu. Koplyčia prijungta prie Naujųjų Trakų abatijos ir atiduota Šv. Bazilijaus regulos abato Dionizijaus Cadajaus žinion. Buvo pašventinta atlikti graikų-unitų apeigoms. 1818 m. istoriniuose šaltiniuose paminėta, jog koplyčia stovėjo Juozapo Odinco dvare.[1]
1846 m. Užutrakis iš Odincų perėjo Korevoms, o XIX a. II pusėje atiteko grafui Juozapui Tiškevičiui (1830-1891).
Koplyčios tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Užutrakio parko teritorijoje, vadinamojoje „koplyčios kalvoje“, 1998 m. atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Jų tikslas buvo atkasti koplyčios liekanas, patikslinti planą, datavimą, parengti pradinius duomenis jos galimam atstatymui.[5]
Išvalius kalvos viršuje esančią nedidelę aikštelę nuo savaiminių želdinių, atkasus griuvėsių išorines ir vidines sienas, pavyko atkurti buvusios koplyčios vaizdą. Nustatyta, kad jos vidus užverstas įgriuvusio mūrinio skliauto. Koplyčia stovėjo orientuota pietų – šiaurės kryptimi. Pietinėje sienoje buvo įrengtos 1,6 m pločio įėjimo durys. Statinys išmūrytas iš raudonų degtų plytų, padengtas baltu tinku, kvadratinio plano. Vidinės erdvės dydis buvo apie 6,38x6,38 m, sienos 0,5 m storio, iš vidaus puoštos nišomis. Išoriniai kampai pusapvaliai, su vėliau primūrytais kontraforsais, skirtais sienų sutvirtinimui. Jų mūre naudotos ne tik plytos, bet ir akmenys, be to, buvo nutinkuoti. Koplyčios šiauriniame gale stovėjo tinku dengtas altorius, kurio teišliko laiptuotas postamentas, nukreiptas į statinio vidų. Koplyčios grindys išklotos iš dalies plytomis, iš dalies plytelėmis. Lubas sudarė iš plytų mūrytas skliautas. Langus puošė įstatyti vitražai, architektūrinės detalės.[5]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 „Užutrakio dvaro sodybos senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
- ↑ Brigita Rėbždaitė. Lietuvos dvarų sodybų kapinės – savitas kraštovaizdžio akcentas vdu.lt, p. 85
- ↑ Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija. Užutrakio dvaro sodybos detalusis planas. 4. Memorialinė dalis Archyvuota kopija 2025-01-12 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Neatrastas Užutrakis – koplyčios griuvėsiai, grafų perkėla ir šikšnosparnių rojus 15min.lt
- ↑ 5,0 5,1 Albinas Kuncevičius. Užutrakio parko teritorijos žvalgomųjų archeologinių tyrimų, vykdytų 1998 metais, ataskaita. Užutrakio koplyčios ir jos aplinkos tyrimai lad.lt, p. 8-10, 17, 18, 29-31