Užtvariniai aerostatai
Užtvarinis aerostatas (rus. заградительный аэростат) − aerostatas, kuris plūduriuoja tam tikrame aukštyje, su žeme jį jungia tvirtas metalinis lynas. Žemės paviršiuje būna variklis su gerve, suvyniojantis ar išvyniojantis aerostatą laikantį lyną. Jų paskirtis − apginti paviršiaus objektus nuo žemai skrendančių bombonešių.
Antrojo pasaulinio karo metais užtvarinius aerostatus plačiai naudojo kaip miestų, pramoninių rajonų, karinio laivyno bazių ir kitų svarbių objektų oro gynybos priemonę. Tokie aerostatai būdavo koncentriniais ratais išdėstyti apie ginamą teritoriją ar objektą. Ginamą objektą atakuojantys lėktuvai susidurdavo su aerostatus laikančiais lynais ar pačiais aerostatais, kurie susidūrimo metu mechaniškai pažeisdavo lėktuvą, arba būdavo pažeidžiami sprogstančių prie lyno pritaisytų specialių sprogmenų. Oro gynybos sistemoje naudojami aerostatai versdavo bombonešius aukštai pakilti, dėl ko šie nebegalėdavo taikliai bombarduoti.
Apsaugai nuo aerostatų lynų bombonešių sparnuose būdavo įtaisomi specialūs įtaisai lynams perkirsti:
- D. Britanija labai plačiai naudojo užtvarinius aerostatus, tad Vokietija sukūrė labai efektyvias apsaugos nuo jų priemones. Tai buvo pjautuvo formos įtaisai, pritaisomi prie priekinės sparno briaunos. Kai aerostato lynas papuldavo į įtaiso vidų, įtaisas su lynu imdavo slinkti išilgai sparno, suveikdavo piropatronas, kuris priversdavo įtaiso ašmenis perkirsti lyną.
- D. Britanijos bombonešiai irgi turėjo panašius perkirtimo įtaisus, nors Vokietija užtvarinius aerostatus naudojo gana retai.
Taip pat kai kurie lėktuvai naudojo paravanus − lynus, įtemptus nuo lėktuvo nosies iki sparnų galų. Jie nukreipdavo aerostatų lynus į šoną nuo lėktuvo.
Antrasis pasaulinis karas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1938 m. buvo įkurta britų Karališkųjų oro pajėgų Balionų komanda (RAF Balloon Command), turėjusi saugoti miestus bei ypač svarbius objektus (pramonės įmones, uostus). Balionai turėjo ginti nuo pikiruojamųjų bombonešių, skraidančių iki 1500 m aukštyje, taip priversdami juos skristi aukščiau, kur zenitinės patrankos gali sutelkti ugnį. Zenitinės patrankos negali efektyviai taikytis į žemai greitai statmenai taikymo linijai skrendančius lėktuvus. 1940 m. komanda turėjo 1400 balionų, trečdalis jų buvo naudojami Londono apylinkėse.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Заградительные аэростаты Archyvuota kopija 2011-05-05 iš Wayback Machine projekto.