Užsienietis
Užsienietis – užsienio valstybės pilietis, laikinai ar nuolatos esantis atitinkamos valstybės teritorijoje. Užsieniečio teisinę padėtį reguliuoja valstybių, kuriose jis yra, vidaus įstatymai, taip pat tarptautinės sutartys.
Statusas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nacionalinis režimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nacionalinis režimas – kai valstybėje užsieniečiai naudojasi lygiomis su tos valstybės piliečiais teisėmis (išskyrus kai kurias politines teises, pvz., Rinkimų teisę). Nacionalinis režimas paprastai nustatomas vidaus įstatymais savitarpiškumo pagrindu.
Didžiausio palankumo režimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Didžiausio palankumo režimas: kai valstybė suteikia užsieniečiams tokias teises, kokiomis jos teritorijoje naudojasi kitų valstybių piliečiai. Toks režimas paprastai nustatomas tarptautinėmis sutartimis (pvz., dėl prekybos) arba panaudojant nediskriminavimo išlygą.
Valstybės, nustatydamos užsieniečiams konkretų teisinį režimą, neretai atsižvelgia į tai, laikinai ar nuolat jie gyvena valstybėje. Paprastai užsieniečiai nesinaudoja politinėmis teisėmis – rinkimų teise, teise užimti valstybinius postus ir t. t. buvimo valstybėje jiems nereikia atlikti karinės prievolės. Neretai užsieniečiams ribojama teisė įsigyti nekilnojamą turtą.
Užsieniečiai į valstybės teritoriją gali įvažiuoti gavę vizas, išduotas atitinkamų valstybės organų, dažniausiai konsulinių arba diplomatinių atstovybių. vizos būna įvairios: daugkartinės (įvažiavimo, išvažiavimo), tranzito.
Leidimai gyventi
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Leidimas nuolat gyventi – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę neterminuotai gyventi valstybėje, pasirinkti gyvenamąją vietą, ją keisti, išvykti iš valstybės ir grįžti į ją leidimo galiojimo laikotarpiu.
- Leidimas laikinai gyventi – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę terminuotai gyventi valstybėje.
Leidimas dirbti
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Leidimas nuolat gyventi suteikia užsieniečiui teisę (terminuotai arba ne) dirbti atitinkamoje valstybėje leidimo galiojimo laikotarpiu.
Lietuva
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Lietuvoje teises reglamentuoja iš esmės 2 įstatymai:
- Lietuvos Respublikos „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įstatymas (Žin., 2004, Nr. 73-2539; Žin., 2009, Nr.93-3984).
- Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2004, Nr.73-2540).
Klausimus kuruoja Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (valstybės biudžetinė įstaiga).