Pereiti prie turinio

Užpakalinės eilės balsiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
TFA balsiai: užpakaliniai (back), beveik užpakaliniai (near-back).

Užpakalinės eilės balsiai – tam tikri kalbose vartojami balsiai. Pagrindinis jų požymis – tariant aukščiausia liežuvio vieta pasislenka į burnos galą, gilumą, tačiau nesukuriamas susiaurėjimas, verčiantis tarti priebalsį.[1]

Lietuvių kalboje vartojami užpakalinės eilės balsiai [uː], [ʊ], [oː], [ɔ], [ɑː], [ɐ], žymimi atitinkamai raidėmis ū (ų), u, o, o, a (ą), a;[2] [oː] yra ilgasis balsis o savos kilmės žodžiuose ir prisitaikiusiuose skoliniuose (mótina, sõdas, põnas), [ɔ] – trumpasis o daugiausia tarptautiniuose žodžiuose (anekdòtas). Užpakaliausias, toliausiai nuo dantų esantis balsis yra [ɑː],[3] lietuvių kalbos rašyboje žymimas raidėmis a (ã, á), ą.

Beveik užpakalinės eilės balsiai iš esmės yra užpakalinių balsių porūšis; jokioje kalboje nesupriešinami beveik užpakalinės ir užpakalinės eilės balsiai remiantis vien šiuo požymiu.

Dalinis TFA užpakalinės eilės balsių sąrašas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  • Nesulūpintas užpakalinės eilės aukštutinio pakilimo balsis [ɯ]
  • Sulūpintas užpakalinės eilės aukštutinio pakilimo balsis [u]
  • Nesulūpintas užpakalinės eilės beveik aukštutinio pakilimo balsis [ɤ]
  • Sulūpintas užpakalinės eilės beveik aukštutinio pakilimo balsis [o]
  • Nesulūpintas užpakalinės eilės beveik žemutinio pakilimo balsis [ʌ]
  • Sulūpintas užpakalinės eilės beveik žemutinio pakilimo balsis [ɔ]
  • Nesulūpintas užpakalinės eilės žemutinio pakilimo balsis [ɑ]
  • Sulūpintas užpakalinės eilės žemutinio pakilimo balsis [ɒ]

Taip pat esama nemaža užpakalinės eilės balsių, neturinčių savo užrašymo TFA ([uᵝ], [ʊ̜], [oᵝ] ir kt.) arba žymimų diakritiniais ženklais, norint patikslinti jų tarimą (⟨u̞⟩, ⟨o̝⟩, ⟨ʊ̠⟩).

  1. Tsur, Reuven (February 1992). The Poetic Mode of Speech Perception. Duke University Press. p. 20. ISBN 978-0-8223-1170-6.
  2. Mathiassen, T. (1996). A Short Grammar of Lithuanian. Columbus: Slavica Publishers, Inc. pp. 26–27. ISBN 0-89357-267-5.
  3. Jolita Urbanavičienė (2004). „Svirkų šnektos izoliuotų balsių akustinė analizė“. LIII (I): 72. {{cite journal}}: Citatai journal privalomas |journal= (pagalba)