Ušebtas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Šebtas su miniatiūriniu karstu iš Egipto viduriniosios karalystės laikų
Ušebtai Luvro ekspozicijoje

Ušebtas (šebtas, ševebtas) − Senovės Egipto laidojimo žmogaus figūrėlė, dėta į mirusiojo kapą.

Ušebtai atsirado Egipto viduriniosios karalystės (apie 2040−1640 m. pr. m. e.) metu ir kilo iš Senosios karalystės kapų statulėlių, modelių ir sienos tapybos, kuria vaizduoti kapo šeimininko tarnai. 11-os dinastijos kapuose rastos vaško figūrėlės miniatiūriniuose sarkofaguose. Pradinis statulėlių pavadinimas buvo šebtas, kurio etimologija nežinoma. Išvestinis ševebto pavadinimas vartotas Deir el Medinoje ir apie Tėbus pavadinti šiek tiek skirtingo tipo statulėlę. Vėlyvosios karalystės metu (747−332 m. pr. m. e.) įsigalėjo pavadinimas ušebtas, reiškiantis „atsiliepiantysis“. Iš principo šebtai, ševebtai ir ušebtai buvo šiek tiek skirtingi tarpusavyje.

Kapo figūrėlių paskirtis buvo išvaduoti mirusįjį nuo sunkaus darbo pomirtiniame pasaulyje, daugiausiai žemdirbystės darbų maistui gauti. Figūrėlė, egiptiečių tikėjimu, galėjo pavaduoti tiek patį mirusįjį, tiek jo ar jos tarnus. Iš pradžių į kapą buvo dedamas vienas šebtas, pažymėtas tik savininko vardu ir titulu. Ilgainiui jų skaičius augo ir Naujosios karalystės laikotarpiu pasitaikydavo iki 365 − kiekvienai metų dienai, ir su 36 prižiūrėtojais − viso 401 šebto rinkinys. Kartu su amuletais ir fajansiniais skarabėjais ušebtai (šebtai ir ševebtai) yra vieni iš labiausiai paplitusių Senovės Egipto radinių. Kiek žinoma, Sečio I kape Karalių slėnyje jų buvo rasta apie 700 vienetų. Ušebtai kape būdavo sudedami į atskirą dėžę ar skrynią.

Paprastai figūrėlės buvo vaizduojamos suvyniotų mumijų pavidalu, tačiau Naujosios karalystės metu kai kurios pradėtos vaizduoti su kasdieniais drabužiais. Kartais jos būdavo išrašytos ištraukomis iš „Mirusiųjų knygos“ 6 skyriaus. Šie užrašai turėdavo padėti šebtams atlikti darbus pomirtiniame pasaulyje. Naujosios karalystės metu kai kurie šebtai pradėti vaizduoti su kauptukais ir krepšiais, Trečiuoju tarpuvaldžiu − su rimbais. Dar vėlesniais laikais šie objektai kurti su pačia statulėle. Ušebtai kurti iš įvairių medžiagų: molio, medžio, fajanso, akmens, vaško, bronzos, stiklo, buvo dažomi, padengiami emale. Radiniai labai varijuojančios kokybės, skirtingų dydžių. Gražiausi pavyzdžiai išliko iš 26−30 dinastijų laikotarpio (664−332 m. pr. m. e.), pagaminti iš fajanso. Vėlesniame Ptolemėjų laikotarpyje ušebtų naudojimas sunyko.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

  • Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 266
  • The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas I. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 567