Tyro apsuptis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Tyro apsuptis
Siege tryre.gif
Tyro apsupties schema.
Data 332 m. pr. m. e. sausis-liepa
Vieta Tyras, Finikija
Rezultatas Graikų pergalė
Kariaujančios pusės
Korinto sąjunga Tyro gyventojai
Vadovai ir kariniai vadai
Aleksandras Didysis Karalius Azemilkas
Pajėgos
30 000–35 000 karių apie 10 000 gyventojų
Nuostoliai
400 karių apie 8 000 Tyro vyrų
30 000 paimta į vergovę

Tyro apsuptis – 332 m. pr. m. e. sausio-liepos mėnesiais vykusi Makedonijos karaliaus Aleksandro Didžiojo vadovaujamos kariuomenės septynių mėnesių Finikijos salos miesto-tvirtovės apsuptis ir šturmas.

Priešistorė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dabartinio Libano pakrantėje įsikūręs Tyras buvo galingiausias ir svarbiausias iš visų Finikijos miestų.[1] Jis nuo seno buvo Sidono varžovas ir vienas iš turtingiausių prekybos centrų visoje Viduržemio jūroje. Pagrindinė miesto dalis buvo pastatyta tolokai nuo kranto, 58 ha ploto saloje ir apsupta daugiau kaip 30 metrų aukščio siena, kuri miestą darė neįveikiamu bet kuriai užpuolikų kariuomenei. Tai taip pat buvo gyvybiškai svarbiausia vakarinės Persijos imperijos dalies karinė jūrų bazė (Antikos laikais sala nuo žemyno buvo nutolusi apie 700–800 m).

Priartėjusį prie miesto Aleksandrą pasitiko Tyro pasiuntiniai, pasveikino jį atvykus į jų miestą, perdavė maisto jo kariuomenei ir įteikė auksinę pasidavimo karūną. Jie apgailestavo, kad jų karalius Azemilkas pats negali atvykti pasitikti Aleksandro. Aleksandras pagarbiai jiems padėkojo už maistą ir karūną, tada lyg tarp kitko paminėjo, kad norėtų paaukoti savo protėviui Herakliui garsioje jų saloje stovinčioje šventykloje. Tyro pasiuntiniai pasitarė ir pranešė Makedonijos karaliui, kad šiuo metu, deja, neįmanoma įsileisti jo į miestą, nes persams tai galėtų atrodyti kaip provokacija.

Paprastai Aleksandras įstengdavo suvaldyti savo smarkų būdą, bet išgirdęs, kad jo prašymas atmetamas, prarado savitvardą. Jis pašoko nuo kėdės ir išliejo ant Tyro pasiuntinių visą savo rūstybę: „Manote, kad aš nieko negaliu jums padaryti, nes gyvenate saloje? Niekais laikote mano sausumos kariuomenę? Aš įrodysiu jums, kad gyvenate visai ne saloje! Jeigu neatversite man savo vartų, surengsiu miesto apgultį!“[2] Siaubo apimti pasiuntiniai grįžo į miestą. Tyro vyresnieji aptarė padėtį ir nusprendė, kad Aleksandras jiems nepavojingas. Sala buvo kur kas toliau, negu galėjo nuskristi ant kranto pastatytų katapultų ir kitų artilerijos įrenginių sviediniai. Miestą supančios sienos dar niekada nebuvo pralaužtos, net kai užpuolikai laikydavo miestą apgultyje daugelį metų. Makedonai visiškai neturėjo karinio jūrų laivyno ir negalėjo sukliudyti tyriečiams atplaukti ir išplaukti savo laivais. Sąjungininkai iš Kartaginos pažadėjo aprūpinti miestą viskuo, kas reikalinga, ir prireikus ateiti Tyrui į pagalbą.

1934 m. iš lėktuvo daryta nuotrauka.

Pirmasis apsupties etapas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pradėjęs Tyro apsiaustį, Aleksandras įsakė sugriauti senesnes sausumos miesto dalis, kad būtų gauta statybinių medžiagų keliui į salą supilti. Paskui jis pasiuntė karių grupes į kalnus prikirsti kedrų daugybei polių, kuriuos jo inžinieriai sukalė į jūros dugną. Jis taip pat nusiuntė pasiuntinį pas vyriausiąjį Jeruzalės kunigą, prašydamas atsiųsti jam į Tyrą maisto atsargų ir pastiprinimą.[3]

Iš pradžių statyti pylimą sekėsi. Plyšiai tarp polių buvo užpilami nuolaužomis, kurios turėjo tapti plataus kelio į jūrą pamatu. Bet pasiekus giliausią sąsiaurio dalį, darbai sulėtėjo, be to tyriečių šaunamos strėlės pradėjo pasiekti dirbančiuosius. Tuo pat metu iš miesto atplaukusios triremos apšaudydavo darbininkus sviediniais. Aleksandras ant pylimo įsakė užtemti bokštus su lankininkais ir šaudė į laivus.

Tada tyriečiai sukonstravo didžiulę padegamąją mašiną. Tam jie panaudojo seną kavalerijai gabenti skirtą laivą. Prikišo į jo triumus perdžiūvusios medienos, paaukštino laivo bortus, pridėjo ant denio medžio drožlių, pjuvenų ir kitų degių medžiagų, prikimšo į plyšius sieros ir iš viršaus apipylė derva. Ant stiebų pritvirtino katilus, pilnus degaus skysčio. Ant laivagalio uždėjo papildomą balastą, kuris pakėlė laivo priekį į orą, kad visu greičiu lekiantis laivas būtų aukštai pakilęs virš pylimo, kai į jį atsitrenks. Jie palaukė, kol makedonų statomo kelio link ėmė pūsti stiprus vėjas ir paleido link pylimo. Kai laivas užplaukė ant pylimo, jį apėmė ugnis. Tą naktį kilo audra ir aukštos bangos sudaužė sugadinto pylimo likučius, išklibino polius ir išsklaidė tonas akmenų bei nuolaužų. Kitą rytą sunkus mėnesių darbas buvo dingęs po vandeniu.[4]

Atnaujinęs statybas ant senojo pylimo likučių, Aleksandras pasiuntė dalį savo karių į Sidoną, kad surinktų ten visus laivus.

Antrasis apsupties etapas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai Aleksandras užėmė Sidono ir Marato miestus, jų karaliai kariavo Egėjo jūroje. Išgirdę, kad jų miestus užėmė Aleksandras, paliko Darijo III laivyną ir išplaukė namo prisidėti prie makedonų pajėgų. Taip Aleksandras įgijo aštuoniasdešimt triremų su įgulomis. Per keletą kitų dienų dar atvyko laivų iš graikų Rodo salos, Kilikijos, Likijos pakrantės miestų ir net penkiasdešimtirklis laivas iš Makedonijos. Į Sidono uostą atplaukė ir Kipro laivai. Kipro karaliai nusprendė, kad persai pralaimės karą, ir maldavo Aleksandrą priimti jų paslaugas.

Tyro apsuptis. Dailininkas André Castaigne, 18881889 m.

Tyriečiai nesitikėjo, kad miestą puls 225 karo laivai.[5] Aleksandras troško išbandyti jėgas jūros mūšyje, bet tyriečių pajėgoms vadovaujantis laivyno vadas davė ženklą savo laivams skubiai atsitraukti į saugų uostą šiaurinėje miesto pusėje. Makedonai blokavo siauras šiaurinio uosto žiotis triremomis. Ilgas savaites triūsę makedonai pagaliau nutiesė pylimą tiek, kad Aleksandro artilerija galėtų pasiekti miesto sienas. Jis įsakė atridenti galingas akmenų svaidykles – katapultas į tinkamą molo vietą ir pradėjo nepaliaujamai apšaudyti miestą. Tuo pat metu jis nurodė prie savo flotilės laivų pritaisyti savotiškus taranus, o iš viršaus uždengti laivus tvirtais skydais. Taranais apginkluoti laivai daužė į jūrą atgręžtas miesto sienas.

Liepos pabaigoje, makedonų pylimas pasiekė salą ir Aleksandras pradėjo miesto puolimą iš visų pusių. Vienas iš jo šarvuotų laivų su taranu pralaužė sienoje skylę ir kariai įsiveržė į miestą. Tyriečiai priešinosi užpuolikams visomis turimomis priemonėmis, bet kiti laivai, naudodamiesi tuo, kad gynėjų dėmesį atitraukė užvirusi kova ties sugriauta siena, įsiveržė į miesto uostą. Likusieji kariai molu atbėgo prie bokštų, užlipo jais ant sienų ir įsigavo į miestą. Prasidėjo miesto gynėjų skerdynės, į nelaisvę buvo paimta apie trisdešimt tūkstančių tyriečių. Du tūkstančiai per puolimą paimtų į nelaisvę kovoti tinkamo amžiaus vyrų buvo nuvesti į pakrantėje įsikūrusią miesto dalį ir nukryžiuoti.[6][7]

Tyro apsupties pasekmės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apsupties metu žuvo apie 400 makedoniečių. Tik nedaugelis tyriečių liko gyvi – tie, kurie spėjo pasislėpė Heraklio šventykloje.

Aleksandras Tyrą apgyvendino iš aplinkinių gyvenviečių, paskyrė naują valdovą, o pats per Palestiną patraukė link Egipto. O tokiomis didelėmis pastangomis pastatytas pylimas netrukus apsinešė dumblu ir smėliu, laikui bėgant apaugo augalija ir tapo žemės dryžiu, kuris visiems laikams sujungė Tyro salą su krantu.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Arianas, Anabasis, 2.15-24; Kurcijus, 4.1-4; Diodoras Sikulas, 17.40-46; Plutarchas, Aleksandro gyvenimas, 24-25; Justinas, 11.10.
  2. Kurcijus, 4.2.5.
  3. Juozapas, Žydų senovė, 11.8.
  4. Philip Freeman, „Aleksandras Makedonietis“ Vilnius, Tyto alba, 2012 m. 166 psl. ISBN 978-9986-16-909-3
  5. Arianas, Anabasis, 2.20
  6. Philip Freeman, „Aleksandras Makedonietis“ Vilnius, Tyto alba, 2012 m. 172 psl. ISBN 978-9986-16-909-3
  7. Kurcijus, 3.13; Arianas, Anabasis, 2.24; ; Diodoras Sikulas, 17.46; Justinas, 18.3; Kurcijus, 4.4

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]