Tuzų II senosios kapinės

Koordinatės: 56°04′35″š. pl. 21°39′18″r. ilg. / 56.076282°š. pl. 21.655136°r. ilg. / 56.076282; 21.655136
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tuzų II senosios kapinės

Bendras kapinių vaizdas iš pietų pusės
Tuzų II senosios kapinės
Tuzų II senosios kapinės
Koordinatės
56°04′35″š. pl. 21°39′18″r. ilg. / 56.076282°š. pl. 21.655136°r. ilg. / 56.076282; 21.655136
Vieta Kretingos rajonas
Seniūnija Imbarės seniūnija
Plotas 0,19 ha
Naudotas XVIIXX a. pr.
Žvalgytas 2015 m.
Registro Nr. 24242 (L575)

Tuzų II senosios kapinės, vadinamos Maro kapais, Senkapiais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24242, senas vertybės kodas - L575) – neveikiančios kapinės šiaurės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Tuzuose (Imbarės seniūnija), 1,75 km į šiaurės vakarus nuo kelių  2302  SalantaiPlateliaiAlsėdžiai  (Kalvų g.) ir  2324  ŽeimiaiTuzai  (Velėnijų g.) kryžkelės, Tuzų miške, Salanto upės dešiniajame krante.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos kaimo žemių šiaurės vakariniame ir Tuzų miško pietvakariniame pakraštyje, pakilumoje. Jos netaisyklingo plano, pailgos šiaurės vakarų - pietryčių kryptimi, 49–50 m ilgio ir 34–43 m pločio, apaugusios mišku. Laidojimo žymių nesimato. Paviršius išraustas žvėrių urvų. Palei pietvakarinį pakraštį iškastas melioracijos griovys, skiriantis kapines nuo dirbamų laukų.

Teritorijos plotas – 0,19 ha, perimetras – 176 m.[1]

1,6 km į pietryčius yra Tuzų senosios kapinės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos XVII a., vadinamos Maro kapais, Senkapiais (žem. Maru kapā, Senkapē). Veikė iki XVIII a. pab. – XIX a. pr. Jose laidoti Tuzų kaimo gyventojai. Kapines uždarius, XIX a. – XX a. pr. jose pakasdavo savižudžius ir nekrikštytus mirusius kūdikius. Mirusiems atminti buvo statomi monumentalūs ąžuoliniai kryžiai, kurie sunyko.[2]

1982 ir 1995 m. kartografuotos. 1997 m. įrašytos į nekilnojamųjų kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (L574),[3] 2005 m. pripažintos valstybės saugomu kultūros paveldo objektu.[4]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1995 m. žvalgė Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė ir Jadvyga Verksnienė), 2015 m. – Loreta Jatulionytė-Brezgienė (KPC) ir Julius Kanarskas (Kretingos muziejus).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983. – L. 70
  2. Julius Kanarskas. Tuzų kaimo kapinės (Imbarės apyl., Kretingos raj.), Kretinga, 1992 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 250. – L. 9-10
  3. Valstybės žinios1998 m. vasario 7 d. – Nr. 14. – P. 61
  4. Valstybės žinios2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • „Tuzų k. antrosios senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2015-10-04.
  • Kretingos krašto enciklopedija Archyvuota kopija 2015-10-07 iš Wayback Machine projekto.