Turkų angora

Turkų angora

Turkų angora (turk. Ankara kedisi, angl. Turkish Angora) – pusiau ilgaplaukių kačių veislė. Viena seniausių veislių, žymiųjų persiškų kačių pirmtakė.

Istorija

Pirmąsias turkų angoras į Europą iš Turkijos atgabeno italų pirkliai dar XVII a. Tuo metu šios katės buvo kone išimtinai baltos. Išvaizda labai skyrėsi nuo europiečiams įprastų kačių, todėl angoros dovanotos įtakingiems ir kilmingiems asmenims, pavyzdžiui, Prancūzijos karaliui ir šalies diduomenei.

XIX a. pab. veislininkai pradėjo angoras kryžminti su kitų veislių katėmis. Šitaip atsirado persų ilgaplaukių pirmtakės, kurios gerokai nustelbė turkų angoras. XX a. pradžioje jos ėmė sparčiai nykti, grynaveislės angoros tapo retos net gimtojoje Turkijoje.

Visgi turkai nenorėjo, kad veislė išnyktų, todėl Ankaroje ir Stambule veisė šias kates. Maža to, buvo draudžiama jas išvežti iš šalies, tačiau kontrabandininkams pavykdavo išsigabenti vieną kitą grynaveislę angorą.

XX a. viduryje amerikiečių veislininkai įsigijo keletą kačių, kurios tapo dabar Europoje ir JAV žinomos veislės pradininkėmis. Ir šiandien angoros gabenamos iš Turkijos. Pirmosios katės buvo baltos, vėliau jos susilaukė spalvotų kačiukų. Išsaugoti grynai baltą kailį beveik neįmanoma, nes poruojat baltas kates tarpusavyje jaunikliai gali gimti kurti.

Charakteris

Turkų angoros mėgsta bendrauti, mielai leidžia laiką žmonių draugijoje. Labai smalsios – be vargo atidaro virtuvines spinteles, šniukštinėja po maišus, tyrinėja svečius. Mėgsta žaisti, prisiriša prie vieno šeimos nario. Stipriai myli šeimininkus ir pačios tikisi ne mažesnės meilės. Su kitomis katėmis ir šunimis dažniausiai sutaria gerai, tačiau gali konkuruoti dėl dėmesio.

Nemėgsta niurkymo, tačiau suerzintos skaudžiai nesidrasko. Angoras galima pripratinti prie pavadėlio, išmokyti atnešti smulkius daiktus.

Fizinės savybės

Balta turkų angora skirtingų spalvų akimis

Tai tvirtos, raumeningos, tačiau lanksčios katės. Vidutinio dydžio, smulkių kaulų. Pilnai subręsta maždaug dvejų metų amžiaus. Kūnas gana ilgas, nugara prie uodegos iškili. Letenos mažos, apvalios, tarp pirštų auga plaukų kuokšteliai. Uodega prie pagrindo stora, į galą siaurėja, jos plaukai krinta žemyn lyg skraistė.

Galva nedidelė, ausys smailios, su šepetėliais. Akys didelės, migdolo pavidalo, šiek tiek įkypos. Nosis kiek įgaubta, be įlinkio.

Kailis glotnus, švelnus. Nors ilgą laiką pripažintos tik baltos angoros, šiandien šios katės gali būti įvairiausių gamtinių spalvų. Populiariausios spalvos – rausva, juoda ir šviesūs šių spalvų tonai (kreminė ir melsva). Pasitaiko marmuro, vėžlio kiauto piešinio, tigro kailio ir dėmėtų kačių.

Akys būna įvairiausių spalvų: žalios, geltonos, vario arba mėlynos. Nemažai baltų angorų turi skirtingų spalvų akis.

Šaltiniai

• Esther J.J. Verhoef-Verhallen. Kačių enciklopedija, vert. Danguolė Žalytė. Vilnius: Aktėja, 2002.

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.