Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia
54°27′19″š. pl. 25°30′30″r. ilg. / 54.4552°š. pl. 25.5082°r. ilg.
Kitos reikšmės – Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Vilniaus |
| Dekanatas | Šalčininkų |
| Savivaldybė | Šalčininkų rajonas |
| Gyvenvietė | Turgeliai |
| Statybinė medžiaga | plytų mūras |
| Pastatyta (įrengta) | 1837 m. |
| Stilius | istorizmas |
Turgelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia – bažnyčia, stovinti Turgelių gyvenvietėje, 18 km į šiaurę nuo Šalčininkų. Istoristinė, turi neobaroko bruožų. Pamaldos laikomos tik lenkų kalba.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmoji medinė bažnyčia pastatyta 1500 m. Vietoj sudegusios bažnyčios 1722 m. pastatyta nauja. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Dar 1795 m. kunigas Povilas Bžostovskis naujos bažnyčios statybai paskyrė 20 000 zlotų. 1827 m. dalis parapijos kaimų kalbėjo tik lietuviškai. 1830 m. ir vėliau lietuviškų pamaldų ir pamokslų nebuvo. 1832 m. bažnyčiai priklausė jurisdika miestelyje, Viktariškių palivarkas ir Pamerkio kaimas.
1836–1837 m. pastatyta nauja mūrinė bažnyčia. 1897 m. patvirtintas jos padidinimo projektas. 1900 m. pamaldos perkeltos į mūrinę kapų koplyčią, statytą 1850 m. Iki 1909 m. bažnyčia padidinta. Ją 1930 m. konsekravo arkivyskupas Romualdas Jalbžykovskis.
Parapijos ištakos ir istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Turgelių bažnyčia iškilo Mangirdų žemėse. Mangirdai padovanojo šventyklai 7 valakus žemės. Pirmasis klebonas buvo Adomas Jastžębskis, kilęs iš Lenkijos. 1565 m. kunigas iškeliavo į Lenkiją, kur jį ištiko staigi mirtis. Kitas klebonas buvo Andrius Nadratovskis. XVII a. I pusėje klebonu dirbo kunigas Kšyštof Pšeslavskis.
1722 m. gaisras sunaikino pirmąją medinę bažnyčią. Kunigo Stanislavo Kurčbacho, Turgelių klebono, pastangomis buvo pastatyta nauja medinė bažnyčia.
1767-1824 m. su pertraukomis Turgelių parapijai vadovavo kunigas, grafas Povilas Ksaveras Bžostovskis. Jis nusprendė pastatyti naują mūrinę bažnyčią, tačiau dėl politinės situacijos nebuvo galimybės greitai pastatyti bažnyčios. Tai įvyko tik po jo mirties, kai žlugus senajai tvarkai, statyboms gautas leidimas iš carinės valdžios.
Dabartinės bažnyčios steigėjas Turgelių parapijoje buvo klebonas ir dekanas kunigas Povilas Šepeckis. Jis gimė 1850 m., o 1884 m. buvo įšventintas į kunigus. Į Turgelių parapiją atvyko 1895 m., klebonu dirbo 1895-1939 m.
XIX a. pabaigoje Turgelių parapijos bažnyčia tapo ankšta, nes jai priklausė nuo 8 iki 9 tūkst. parapijiečių, todėl 1895-1905 m. parapijiečių pastangomis išmūryta šventykla išaugo. Bažnyčia atstatyta pagal architekto Aleksejaus Polozovo (1820–1903) projektą, patvirtintą 1897 m. rugsėjo 30 d.
1900-1909 m. vyko statybos darbai. Bažnyčia labai išaugo, nes buvo pristatytos šoninės navos, o pagrindinė nava paremta pilioriais, kurie išliko senosios bažnyčios sienose. Pristatant apsidą ir prieangį bei du bokštus su 4 perdengimais, bažnyčia padidėjo. Bažnyčios sienos buvo padarytos iš akmenų, o arkos ir skliautai iš plytų. Sienos iš lauko pusės padengtos sluoksniu iš skaldyto akmens, pagrindą sudarė kalkės.
1928-1930 m. vyko paskutinieji bažnyčios apdailos darbai. Buvo užglaistyti įtrūkimai lubose, pastatyti altoriai, išdažytas bažnyčios vidus, senos stogo čerpės pakeistos cinkuota skarda. Darbus vykdė Konstantinas Čarneckis ir autorius – dailininkas Kačynskis. Daug pastangų pridėjo vikaras kunigas Leonas Lavcevič. 1930 m. gegužės 8 d. įvyko bažnyčios konsekracija, jai vadovavo Vilniaus arkivyskupas Romualdas Jalbžykovskis.
Bažnyčia Turgeliuose – dekanato centras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1939 m. Turgelių dekanatas priklausė Vilniaus arkivyskupijai. Turgelių parapija buvo vyskupijoje didžiausia, nes jai priklausė 10 944 tikintieji. Turgelių dekanatas veikė iki 1999 m.
1964 m. kovo 20 d. valdžios komisija po lubų apžiūros pareiškė, kad įtrūkimai padidėjo ir gresia pavojus dėl lubų griuvimo. Dėl to bažnyčios pagrindinė nava buvo uždaryta, atitverta iki remonto pabaigos. Parapijiečiai rinko parašus, kad bažnyčios neuždarytų. 1965 m. kunigo klebono Kazimiero Kulako ir bažnyčios tarybos pastangomis nutrūkęs remontas buvo tęsiamas toliau. Pagrindinės navos sienos buvo sujungtos geležiniais ankeriais, lubų arkos sutvirtintos gelžbetoniniais sujungimais, įtrūkimai užglaistyti tinkamu skiediniu. Tuo pačiu metu dailininkas Edvardas Žylis pataisė sugadintus paveikslus ant lubų. 1959-1972 m. bažnyčios remontai buvo atliekami Turgelių klebono Kazimiero Kulako bei bažnyčios tarybos pastangomis, taip pat savo aukas skyrė parapijiečiai.
2004-2010 m. bažnyčioje įmontuotas laikrodis, pakeistos trijų varpų šerdys ir juose instaliuotos elektrinės pavaros. Tuo metu šalia altoriaus įmontuotas diodinis apšvietimas. Buvo restauruoti bažnyčios kairysis ir dešinysis bokštai, bažnyčios frontonas, pakeistas šventyklos stogas ir sustatytos naujos statulos iš lauko pusės: Dievo Motinos iš Lurdo, Dievo tarno Jono Pauliaus II ir palaimintosios Motinos Teresės iš Kalkutos. Svarbiausias atliktas darbas - įrengtas naujasis pagrindinis altorius iš marmuro, taip pat buvo perdirbti šoniniai altoriai. Darbai atlikti pagal architekto Vytauto Tracevičiaus projektą. Įrengta nauja įgarsinimo sistema, pakeisti keturi langai-vitražai ir keturi langai zakristijoje, šventykloje iš lauko pusės įrengta iliuminacija ir instaliuotas elektrinis spindulinis šildymas.
Šių darbų iniciatorius - klebonas, kunigas Tadeuš Matulianec. Stogo, bokštų ir frontono remontą rėmė Vilniaus metropolijos kurija. Taip pat finansinė parama gauta iš Šalčininkų r. ir Vilniaus r. savivaldybių (Turgelių parapijos 20 kaimų priklauso Vilniaus rajonui). Darbus finansavo ir kiti aukotojai.
2008 m. balandžio 20 d. įvyko naujojo altoriaus konsekracija bei naujų kryžiaus kelio stacijų ir statulų pašventinimas. Šį aktą atliko Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.
Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Neobaroko ir klasicizmo stiliaus bažnyčia (40x26 m) stūkso Tabariškių, Akmenynės, Rudaminos ir Jašiūnų kelių sankryžoje. Bažnyčios šventorius aptvertas akmenų ir mūro tvora. Bažnyčia stačiakampio plano, dvibokštė. Vidus 3 navų, atskirtų pilioriais. Iš abiejų pusių presbiterijose yra mažos zakristijos. Presbiterijos siena dekoruota augalų motyvais. Šoniniai altoriai yra neoklasicizmo stiliaus. Vargonai išpuošti kukliai - su angelo statula. Šalia antrojo pilioriaus yra medinė raižyta sakykla.
