Tulu Nadu

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tulu Nadu
Valstybė Indijos vėliava Indija
Administracinis centras Mangaloras
Rajonai 3
Oficialios kalbos tulų
Įkūrimo data neoficialus
Gyventojų (2001) 3 957 071
Plotas 10 432 km²
Tankumas (2001) 379 žm./km²
Vikiteka Tulu NaduVikiteka

Tulu Nadu (angl. Tulu Nadu) – Indijos regionas, kuriame kalbama tulų kalba ir kuris siekia įgyti pripažintą autonomiją. Apima dalį dabartinių Indijos Karnatakos (Dakshina Kannada ir Udupi rajonai) ir Keralos valstijų (Kasaragod rajonas) teritorijų.[1] Pagrindiniai miestai yra Mangalore, Udupi ir Kasaragod.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kraštovaizdis Tulu Nadu kaime

III–IV a. pr. m. e. Tulu Nadu regione gyveno tauta, kurią Sangamo laikotarpio veikaluose vadino Konkilankocar arba Kōcar.[2] Manoma, kad ši tauta yra ta pati kaip ir satjaputrai (Satyaputras) Ašokos laikų raštuose.[2]

Istoriškai Tulu Nadu apima du atskirus regionus – Haiva ir Tuluva. Prieš 1100 metų šią teritoriją valdė Sullia karaliai Balalai. XIII a. Udupyje Madhvacharya pastatė 8 vienuolynus (mathas).

Tulu Nadu buvo tėvynė dinastijos, kuri įkūrė Vidžajanagarų imperiją. Vidžajanagarų imperijoje Tulu Nadu buvo padalintas į du administracinius vienetus – Mangaluru Rajya ir Barakuru Rajya. Tulu Nadu iki XVII a. valdė Vidžajanagarų imperijos vasalai. Ilgiausiai Tulu Nadu valdžiusi dinastija buvo Alupai. Alupai buvo keleto žymių Karnatakos dinastijų vasalai. Pirma dinastija, kuria pavaldūs Alupai klestėjo, buvo Kadambai iš Banavasio. Vėlesni Alupų sinjorai buvo Raštrakutai iš Manjakhetos, Čalukjai iš Badamio, Čalukjai iš Kaljanio, Hoisalai iš Durasamudros ir Vidžajanagarai. Alupai buvo praktiškai savarankiški, ir jų pavaldumas buvo faktiškai nominalus. Alupai valdė, kol XIV–XVII a. Tulu Nadu dominavo Vidžajanagarai. Jų dominavimo laikais regionas itin suklestėjo, iškilo Barkuras ir Mangalore. Žlugus Vidžajangarų imperijai didžiąją dalį Tulu Nadu ėmė valdyti Keladžio Najakai.

Tipiškas Tulu Nadu namas, stogo konstrukcijoje panaudotos Mangaloro čerpės

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „Census GIS India“. Census of India. Suarchyvuotas originalas 2015-04-25. Nuoroda tikrinta 26 March 2008.
  2. 2,0 2,1 Dikshitar, V. R. Ramachandra; Iḷaṅkōvaṭikaḷ (1978). The Cilappatikaram. South India Saiva Siddhanta Works Pub. Society. p. 37.