Tulansingas
| Tulansingas Tulancingo de Bravo | |
|---|---|
| | |
| Laiko juosta: (UTC-6) | |
| Valstybė | |
| Valstija | Hidalgo valstija |
| Gyventojų | 106 163 |
| Plotas | 23,1 km² |
| Tankumas | 4 596 žm./km² |
| Altitudė | 2 196 m |
| Tulansingas | |
Tulansingas (isp. Tulancingo), oficialiai Tulansingo de Bravas (isp. Tulancingo de Bravo) – miestas vidurio Meksikoje, Hidalgo valstijoje, Rytų Siera Madrės kalnuose, prie Rio Grande de Tulansingo upės, 105 km į šiaurės rytus nuo Meksiko. Savivaldybės centras. Keliai į Meksiką, Pačuką, Posa Riką. Žemės ūkio regiono prekybinis centras (miežiai, liucerna), tekstilės (vilnos) pramonė.[2]
Išlikę daug tradicinės kolonijinės architektūros statinių: Šv. Jono Krikštytojo katedra (1528 m., perstatyta 1788 m.), pranciškonų vienuolynas, XVI–XIX a. bažnyčios ir katedros. La Florestos sodas užima centrinę miesto dalį. Veikia geležinkelių, istorijos, El Santo muziejai, meno centras.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Miesto pavadinimas nahuatlių kalba reiškia „tarp/už nendrynų“.
Ikikolumbiniais laikais Tulansingas priklausė toltelkams, pateko į Toltekų imperiją. Buvo svarbus prekybinis centras. XV a. miestas užkariautas actekų, o 1525 m., po Hernano Korteso žygio per šį miestą, užkariautas ispanų.
1862 m. Tulansingas tapo vyskupijos centru.[2]
Iš Tulansingo kilo žymus meksikiečių imtynininkas El Santo.
-
Tulansingo katedra
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Tulancingo, citypopulation.de
- ↑ 2,0 2,1 Tulancingo. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
