Tukanas 47
Tukanas 47 arba NGC 104 – Paukščių Tako galaktikos kamuolinis žvaigždžių spiečius, esantis Tukano žvaigždyne.[1]
- Nuotraukoje dešinėje iš arti matyti tūkstančiai spiečiaus žvaigždžių. Didelės ryškios žvaigždės nuotraukoje yra raudonosios milžinės. Šios žvaigždės išsipūtė iki kelis kartus didesnio dydžio nei įprastai, nes išnaudojo savo branduolinį kurą ir artėja prie savo egzistavimo pabaigos. Nuotrauka padaryta Hablo k.t. pažangiąja stebėjimų kamera.[2]
.jpg)
Tukanas 47 yra nutolęs maždaug per 13 000[3][4]-16 700 šv atstumu nuo Žemės. Spiečius 120 šv skersmens. Jame susitelkę mažiausiai 500 000 žvaigždžių. Šiam telkiniui apie 13,1 milijardų metų.[1] Šio spiečiaus centrinėje dalyje kosminių dujų nėra.[5]
Tukano 47 kamuoliniame spiečiuje yra egzotiškų žvaigždžių, iš kurių žinomos bent 23 mėlynosios atsilikėlės, 23 milisekundiniai pulsarai,[1] taip pat astrofizinių rentgeno spinduliuotės šaltinių, kintamųjų ir sproginėjančių kintamųjų žvaigždžių.[6]
Remiantis didesniu žvaigždžių judėjimų spiečiaus centre ir pulsarais, yra manoma, kad Tukano 47 spiečiuje egzistuoja vidutinės masės, maždaug 2200 kartų masyvesnė už mūsų Saulę, juodoji bedugnė.[5]
Žvaigždžių migracija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iš Hablo kosminio teleskopo atliktais stebėjimais, buvo pastebėta, kad iš telkinio centrinio regiono į jo mažesnių žvaigždžių sankaupų regionus migruoja jaunos baltosios nykštukės. Jų migracija į retesnius spiečiaus regionus užtrunka apie 40 milijonų metų. Šios baltosios nykštukės sensdamos ir mažėjant jų masei, jų orbitos pradeda plėstis nuo žvaigždžių telkinio centro į išorę. Tokią migraciją lemia žvaigždžių gravitacija vykstanti žvaigždyno viduje. Tuo pačiu sunkesnės žvaigždės lėtėja ir „grimzta“ į telkinio branduolį, o lengvesnės žvaigždės įgaudamos didesnį greitį juda per visą telkinį į jo pakraščius. Šis procesas vadinamas „masės segregacija“.[7]
Planetų paieška[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Naudojant Hablo kosminį teleskopą, Tukano 47 branduolys buvo pagrindinis planetų paieškos objektas, kuriame buvo ieškoma dalinių žvaigždžių užtemimų, kuriuos sukelia orbituojanti aplink žvaigždę planeta, kai stebėjimo metu orbitoje atsiduria tarp žvaigždės ir Žemės. Bet per tokią planetų paiešką, jų nebuvo pastebėta, nors atsižvelgiant į planetų atradimų dažnumą esančių greta žvaigždžių netoli Saulės, buvo tikėtasi, kad galėjo būti nuo dešimties iki penkiolikos planetų. Tai įrodo, kad kamoliniuose spiečiuose planetos yra palyginti retos.[8] Vėliau atliekant planetų paiešką neperpildytuose - išoriniuose telkinio regionuose iš Žemėje įrengtų observatorijų, taip pat nepavyko aptikti planetų, nors buvo tikėtasi atrasti bent keletą. Tai įrodo, kad planetų nebuvimas nėra susijęs su didele, tankia žvaigždžių sankaupa, bet įtaką daro šio žvaigždių spiečiaus mažas metališkumas. Bet dar naujesni šaltiniai nedaro tokios tvirtos išvados, kad planetų nebuvimas Tukano 47 spiečiuje įtakoja tik mažas telkinio metališkumas, kadangi priežastis galutinai nenustatyta, tad tarp kitų priežasčių yra įvardijama ir didelė žvaigždžių sankaupa, t. y. labai maži atstumai tarp jų, kas trukdo susiformuoti planetoms, jų orbitoms, arba maži tarp žvaigždžių atstumai trukdė planetoms išlikti.[9]
Stebėjimai ir istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tai vienas iš didžiausių Žemės danguje švytinčių žvaigždžių spiečių ir antras po Kentauro Omegos pagal ryškumą švytintis žvaigždžių spiečius matomas plika akimi - jo regimasis ryškis +4,5.[1] Šis spiečius matomas Žemės pietų pusrutulio Tukano žvaigždyne tokio dydžio kaip Mėnulio pilnaties fazė,[6] visai netoli Mažojo Magelano debesies nykštukinės galaktikos.[4]
Tukano 47 žvaigždžių spiečių atrado prancūzų astronomas Nikolė Lujis de Lakailjė (Nicolas-Louis de Lacaille ) 1751 m. rugsėjo 14 d. [10]Pietų Afrikoje.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 freestarcharts.com / 47 Tucanae - NGC 104 - Globular Cluster
- ↑ esahubble.org / Hubble finds evidence of multiple stellar populations in globular cluster 47 Tucanae | Release date: 19 July 2013
- ↑ phys.org / Research investigates the brightest star of 47 Tucanae; by Tomasz Nowakowski | August 10, 2021
- ↑ 4,0 4,1 science.nasa.gov / Globular Star Cluster 47 Tuc Archyvuota kopija 2023-01-18 iš Wayback Machine projekto. | Published: Oct 24, 2020
- ↑ 5,0 5,1 sci.news / Intermediate-Mass Black Hole Found at Center of Star Cluster 47 Tucanae; Feb 9, 2017
- ↑ 6,0 6,1 phys.org / A jumble of exotic stars: New vista snap of star cluster 47 Tucanae | January 10, 2013
- ↑ nasa.gov / Hubble Catches Stellar Exodus in Action | May 14, 2015
- ↑ web.archive.org / nai.arc.nasa.gov / A Shortage of Planets; NASA Astrobiology Institute | March 5, 2001
- ↑ researchgate.net / A Lack of Planets in 47 Tucanae from a Hubble Space Telescope Search; Authors: Ronald L. Gilliland, T. M. Brown, Puragra Guhathakurta, A. Sarajedini, Eugene Frank Milone, M. D. Albrow, N. R. Baliber, Hans Bruntt, A. Burrows, D. Charbonneau, P. Choi, W. D. Cochran, P. D. Edmonds, S. Frandsen, J. H. Howell, Dung Cheng Lin, G. W. Marcy, M. Mayor, D. Naef, S. Sigurdsson, Russell Stagg, D. A. Vandenberg, Steven Vogt and M. D. Williams. The Astrophysical Journal 545(1):L47 | December 2008
- ↑ skyandtelescope.org / 47 Tucanae (NGC 104); By Jon Greif | September 11, 2020
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- theskylive.com / NGC 104 (47 Tucanae Cluster) - Globular Cluster in Tucana | anglų k.
- esahubble.org / Pan across 47 Tucanae | anglų k.
- youtube.com / European Southern Observatory (ESO) A close look at the globular star cluster 47 Tucanae | anglų k.
