Pereiti prie turinio

Tu Youyou

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
Tu Youyou
Tu Youyou. Stockholmas, Gruodis, 2015-ieji metai.
Gimė 1930 m. gruodžio 30 d. (93 metai)
Ningbo, Džedziangas, Kinija
Gyven. vieta Pekinas
Pilietybė Kinijos
Sritis Farmacija,
tradicinė kinų medicina,
vaistų maliarijai gydyti kūrimas
Organizacijos Kinijos tradicinės medicinos akademija [1]
Žinomas (-a) už artemizino ir dihidroartemizino atradimas
Žymūs apdovanojimai

Nobelio premijos už mediciną arba fiziologiją laureatė (2015)

Tu Joujou (kin. 屠呦呦, pinyin: Tú Yōuyōu, g. 1930 m. gruodžio 30 d.) – kinų medicinos chemikė, farmacininkė ir mokslininkė, tyrusi medikamentus maliarijai gydyti. Ji atrado artemiziną (taip pat žinomą kaip qinghaosu, kin. 青蒿素) ir dihidroartemizininą. Tai buvo proveržis 20-ojo amžiaus medicinoje, padėjęs išgydyti milijonus žmonių, sergančių maliarija, ypatingai pietų Kinijoje, pietryčių Azijoje, Afrikoje bei pietų Amerikoje.[2] [3] [4]

Už šiuos atradimus Tu buvo apdovanota 2011-ųjų Albert Lasker premija už mokslinius tyrimus medicinoje (angl. Albert Lasker Award for Clinical Medical Research) ir 2015-ųjų Nobelio medicinos arba fiziologijos premija, kurią tyrėja dalinosi su William C. Campbell ir Satoshi Ōmura. Tu yra pirmoji Kinijos mokslininkė laimėjusi Nobelio medicinos arba fiziologijos premiją [5] ir pirmoji moteris iš Kinijos laimėjusi Nobelio premiją [6] bet kurioje kategorijoje.

Išsilavinimas bei asmeninis gyvenimas

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tu gimė Ningbo, Džedziange, Kinijoje.[7] Dar būdama 16 metų, Tu susirgo tuberkulioze ir buvo priversta dvejus metus neiti į mokyklą. Ši patirtis paskatino ją rinktis medicinos mokslų studijų kryptį. Pabaigusi mokyklą, Tu pradėjo studijas Pekino universiteto medicinos mokyklos farmacijos departamente (1951–1955). Po universiteto baigimo ji toliau tęsė tiriamuosius darbus Kinijos tradicinės medicinos mokslų akademijoje.[8] Tu Youyou gimė, įgijo išsilavinimą ir mokslinius darbus atliko tik Kinijoje. Tu neturėjo mokslų daktarės ar magistrės laipsnio bei tiriamųjų darbų užsienio šalyse patirties, tuomet nepriklausė Kinijos mokslo akademijai.[9]

Dabar Tu Youyou yra vyriausioji tyrėja Kinijos tradicinės medicinos mokslų akademijoje.[1] Tu vyras yra metalurgijos inžinierius, kartu jie turi dvi dukteris.[10].

Vaistų nuo maliarijos paieškos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1967-aisiais Kinijos kultūrinės revoliucijos metu, Šiaurės Vietnamo lyderis Ho Chi Minh, kuris tuomet dalyvavo kariniame konflikte su Pietų Vietnamu bei Jungtinėmis Valstijomis paprašė Kinijos premjero Zhou Enlai sukurti kareiviams vaistus nuo maliarijos. Kinijos pietinėse provincijose (Hainane, Junane, Guangsi, ir Guangdonge) ir tuo pačiu abiejose karinio konflikto pusėse maliarija buvo ženkli mirties priežastis. Šia liga kareiviai užsikrėsdavo nuo parazitų Plasmodium falciparum, kurie buvo atsparūs antimaliariniam vaistui chlorokvinui, todėl abi šalys dėjo pastangas efektyviam medikamentui surasti. Jungtinių Valstijų mokslininkų rezultatas buvo meflokvinas, tačiau Šiaurės vietnamiečiai neturėjo infrastruktūros bei pajėgumo vystyti tyrimus karo metu. To pasekoje Zhou Enlai įtikino Mao Zedong pradėti 523-iajį projektą (angl. Project 523) – slaptą programą, įtraukiančia apie 500 mokslininkų iš 60 skirtingų laboratorijų bei institutų.[4][11] 1969-aisiais Tu Youyou buvo paskirta vienos iš 523-ojo projekto tiriamųjų grupių vadove. Iki 1972-ųjų metų, buvo ištirta virš 214 000 komponentų, kurie neturėjo jokio poveikio maliarijos gydyme.[8] Tu pasirinko tyrinėti augalus, tradiciškai naudotus kinų medicinoje – jos komanda ištyrė virš 2000 receptų, pagamino 380 žolelių ekstraktų iš 200 augalų ir išbandė juos su gyvūnais.[12]

Vienas ekstraktas, išgautas iš vienamečio kiečio (angl. sweet wormwood,lot. artemisia annua), kuris anksčiau buvo naudotas karštinei gydyti, buvo efektyvus. Nors pirmieji bandymai buvo nesėkmingi, nes artemizinui išgauti buvo naudojamas metodas su verdančiu vandeniu, Tu išsiaiškino, jog išgavimo procesas žemoje temperatūroje gali sėkmingai išskirti aktyviuosius priešmaliarinius komponentus jų nesunaikindamas.[13] [14] Artemizino efektyvumas buvo įrodytas per bandymus su pelėmis ir beždžionėmis. Tu savanoriškai tapo pirmu žmogumi, su kurio buvo išbandytas šis preparatas. Vėlesni tyrimai su sergančiaisiais parodė, jog šis preparatas yra saugus ir 1981-aisiais Tu pristatė savo rezultatus Pasaulio sveikatos organizacijai.[15][16]

Tu Youyou, tyrinėdama artemizino cheminę strūktūrą, taip pat atrado dihidroartemiziną.[13]

  1. 1,0 1,1 „"Tu Youyou Facts"“ (anglų). Nobel Media. Nuoroda tikrinta 2020 m. vasario 23 d..
  2. „Malaria: retreat of a centuries-old scourge“ (anglų). Pasaulio sveikatos organizacija (Wold's Health Organisation). Suarchyvuotas originalas 2020-07-15. Nuoroda tikrinta 2020 m. vasario 23 d..
  3. „Artemisinin therapy for malaria“ (anglų). Lasker Foundation. Nuoroda tikrinta 2020 m. vasario 23 d..
  4. 4,0 4,1 Miller, Louis H.; Su, Xinzhuan (2011). „Artemisinin: Discovery from the Chinese herbal garden“. Cell. 146 (6): 855–858. doi:10.1016/j.cell.2011.08.024. PMC 3414217. PMID 21907397.
  5. Celia Hatton (2015 m. spalio 6 d.). „China's Tu Youyou wins Nobel Prize in Medicine“ (anglų). BBC. Nuoroda tikrinta 2020 m. vasario 23 d..
  6. „Nobel Prize winner Tu Youyou helped by ancient Chinese remedy“ (anglų). China.org.cn. 2015 m. spalio 6 d. Nuoroda tikrinta 2020 m. vasario 23 d..
  7. „Magic Drug Saved Half Billion People“ (kinų). Hong Kong: Phoenix Television News. 16 March 2007. Nuoroda tikrinta 23-02-2020. {{cite web}}: Patikrinkite date reikšmes: |accessdate= (pagalba)
  8. 8,0 8,1 „Youyou Tu – Biographical“. www.nobelprize.org. Nuoroda tikrinta 2018-04-22.
  9. 屠呦呦获拉斯克奖 评论认为离诺奖只一步之遥 (kinų). Sohu News. 13 September 2011. Nuoroda tikrinta 2020 m. vasario 23 d..
  10. „Tu Youyou“. BBC. Nuoroda tikrinta 2020-02-23.
  11. Tu, Youyou (11 October 2011). „The discovery of artemisinin (qinghaosu) and gifts from Chinese medicine“. Nature Medicine. Nature. 17 (10): 1217–1220. doi:10.1038/nm.2471. PMID 21989013.
  12. Phil McKenna (15 November 2011). „The modest woman who beat malaria for China“. New Scientist. Nuoroda tikrinta 2020 m. vasario 23 d..
  13. 13,0 13,1 Strauss, Evelyn (September 2011). „Award Description“. Lasker–DeBakey Clinical Medical Research Award. New York: Lasker Foundation.
  14. „Lasker Award Rekindles Debate Over Artemisinin's Discovery“. News.sciencemag.org. 29 September 2011. Nuoroda tikrinta 7 January 2014.
  15. Guo, Jeff (6 October 2015). „How a secret Chinese military drug based on an ancient herb won the Nobel Prize“. Washington Post. Suarchyvuotas originalas 2015-10-21. Nuoroda tikrinta 2020-02-23.
  16. Tu, Youyou (11 October 2011). „The discovery of artemisinin (qinghaosu) and gifts from Chinese medicine“. Nature Medicine. Nature. 17 (10): 1217–1220. doi:10.1038/nm.2471. PMID 21989013.