Trys draugai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Trys draugai
Trys draugai. 1959 m.jpg
Autorius(ė) Erich Maria Remarque
Žanras Romanas
Originalus leidimas
Pavadinimas Drei Kameraden
Šalis Vokietija
Kalba vokiečių k.
Išleista 1937
Lietuviškas leidimas
Vertėjas(a) Vytautas Petrauskas
Leidykla Šviesa
Išleista 1959
Viršelis Ilona Kukenytė
Puslapių 480
ISBN 5-430-01201-7

Trys draugai (vok. Drei Kameraden) yra 1937 m. Ericho Marijos Remarko romanas, kuriame aprašomi praradusių iliuziją Pirmojo pasaulinio karo veteranų gyvenimai 1928 metais Berlyne.

„Trys draugai“ – tai liūdna istorija apie draugystę ir tragišką meilę. Tai knyga apie žmones, sugrįžusius iš karo ir bandančius stotis ant kojų. Trys romano herojai – Robertas Lokampas, Gotfrydas Lencas ir Otas Kėsteris yra skirtingi, bet vienodo likimo žmonės. Draugystė jiems – vienintelis pastovus dalykas vertybių žlugimo epochoje.

1938 m. pagal romaną buvo pastatytas amerikiečių filmas „Trys draugai“.

Siužetas[taisyti | redaguoti kodą]

Miestas, kuris nebuvo pavadintas vardu (tačiau panašus į Vokietijos sostinę-Berlyną),po karo yra perpildytas bedarbių, liūdnų, gyvenimo prasmės netekusių žmonių. Tuo tarpu Robertas ir jo draugai sugeba išgyventi dirbdami Kėsterio ir Ko automobilių remonto dirbtuvėje "Auredi" ,vairuodami seną taksi ir pardavinėdami remontuotas mašinas, tačiau ekonominis išgyvenimas mieste tampa vis sunkesnis ir sunkesnis. Romanas prasideda toje pačioje dirbtuvėje, kur Robertas (Robis) švenčia savo 30-metį, mąsto, kas liko iš jo gyvenimo po karo. Kiek vėliau, kavinėje Robis per atsitiktinumą sutinka Patriciją Holman- žavią, paslaptingą jauną moterį, kurią staiga įsimyli, ir jaučia jog ji gali sulipdyti jo sudužusį gyvenimą.

Adaptacijos[taisyti | redaguoti kodą]

Pagal romaną 1938 m. buvo sukurtas to paties pavadinimo filmas, kuriame vaidino Franchot Tone, Robert Taylor, Robert Young ir Margaret Sullavan. Manoma, kad šis filmas įkvėpė režisierių Michael Cimino sukurti filmą Elnių medžiotojas (1978 m.).

Lietuviški leidimai[taisyti | redaguoti kodą]