Trostianecas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Trostianecas
ukr. Тростянець
   Trostyanets gerb.png      Trostyanec1 h.gif   
Trostyanets' Krugliy Dvir 02 Myru 16 (YDS 7705).JPG
Apvalusis kiemas
Laiko juosta: (UTC+2)
------ vasaros: (UTC+3)
Valstybė Ukrainos vėliava Ukraina
Sritis Sumų sritis Sumų sritis
Rajonas Ochtyrkos rajonas
Gyventojų (2021) 19 797

Trostianecas (ukr. Тростянець) – miestas rytų Ukrainoje; Sumų srityje, Ochtyrkos rajone. Mieste veikė šokolado fabrikas „Ukraina“. 2021 m. būta 19,7 tūkst. gyventojų. 2022 m. per Rusijos įsiveržimą dėl miesto vyko intensyvūs mūšiai tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestas įsikūręs Ukrainos rytuose, Rusijos pasienyje, prie Boromlios upės. Reljefas iškilęs 118 m virš jūros lygio. Apylinkes supa miškai ir laukai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak istorikų, gyvenvietė atsirado XVII amžiaus pirmoje pusėje, per naują valstiečių ir kazokų persikėlimo iš Dešiniakrantės Ukrainos į Slabadų Ukrainą bangą, kurią sukėlė lenkų valdžios atkūrimas. Čia po Berestečko mūšio (1651 m.) apsigyveno naujakuriai, kurie bėgo nuo galimų represijų už dalyvavimą pasipriešinime prieš Lenkijos valdžią.

Miesto pavadinimas siejamas su šalia tekančios Trostiankos upės pavadinimu.

XVII amžiaus pabaigoje Trostianecas tapo pulkininko Ivano Perehrestovo nuosavybe. 1720 m. atiteko cariniam nuodėmklausiui Timofijui Nadaržinskiui. Iki 1820 m. priklausė tiesiogiai Nadaržinskių šeimai, o nuo 1820 m., kaip kraitis, atiteko generolo Oleksijaus Korsakovo šeimai, nuo 1843 m. – kunigaikščio Vasilijaus Golicino šeimai.

Iki 1765 m. buvo Ochtyrkos pulko jurisdikcijoje, vėliau – Slabadų Ukrainos gubernijos dalis. Nuo 1835 m. buvo Charkovo gubernijos dalis. Miesto ekonomika vystėsi labai lėtai dėl sunkios gyventojų materialinės padėties. Turtais išsiskyrė tik turtingas kunigaikščių Golicynų dvaras (cirkas, teatras, dvarininko dvaras ir bažnyčia).

1864 m. duomenimis, kaime gyveno 2 150 žmonių (1025 vyrai ir 1125 moterys), buvo 392 sodybos, stačiatikių bažnyčia, veikė degtinės, spirito varykla, cukraus, plytų ir salietros fabrikai, vykdavo mugės ir turgūs.

1868–1874 m. dvarą valdė Sankt Peterburgo pirklys Markas. 1874 m. įsigijo Leopoldas Kionigas. Paskutinis dvaro savininkas iki 1917 m. buvo jo sūnus Julijus.

1877 m. Rusijos susisiekimo ministro įsakymu buvo pastatytas Smorodinės lokomotyvų depas ir nupirkta 12 garvežių.

1914 m. gyventojų skaičius išaugo iki 4568 žmonių. 1940 m. liepos 12 d. buvo suteiktas miesto statusas.

Antrojo pasaulinio karo metu, puolant hitlerinės Vokietijos pajėgoms, sovietų kariuomenė atsitraukė 1941 m. spalio 10 d. Netrukus miestą užėmė vokiečių kariuomenė.

1978 m. kovo 27 d. prie miesto prijungti Smorodinės ir Radomlios kaimai.

2021 m. duomenimis mieste būta 19 797 gyventojų, o 2022 m. vasario mėn. invazijos į Ukrainą metu miestas patyrė apšaudymus.

Karo metas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2022 m. vasario 24-osios vakarą iš Rusijos pusės prisiartino ir sustojo karinės technikos kolona.[1]

Vasario 24-osios naktį artilerijos apšaudymai apgadino kraštotyros muziejų, įsikūrusį Leopoldo Kionigo dvare, kuris yra architektūros paminklas. Vėliau muziejus buvo ne kartą apšaudytas ir apiplėštas.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • FK Troctianec – futbolo klubas
  • Miesto stadionas, pavadintas Volodymiro Kucos vardu (ukr. Стадион имени Владимира Куца). Spotininkas, lengvaatletis, olimpietis (1927–1975), kuris gimęs Trostianeco rajone ir tapo olimpiniu čempionu (3 000 m bėgime).

Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]