Tripurasundarė

Lalitos-Tripurasundarės devocionalinis atvaizdas

Tripurasundarė (skr. त्रिपुरसुन्दरी = IAST: Tripura Sundarī 'trijų pasaulių grožybė') – šaktinė hinduistinė dievybė, garbinama kaip viena iš mahavidjų.

Tripurasundarė dar minima kaip Šodašė ('šešiolikinė'), Lalita ('grakščioji, gundytoja'), Kamešvarė ('aistos viešpatė'), Šrividja ('palaimioji išmintis'), Radžaradžešvarė ('karalių karalių viešpatė'). Pasak pagrindinio teksto, skirto šiai deivei, Lalita sahasranamos, Tripurasundarė sėdi soste, išpuošta brangakmeniais, turi laimius ištekėjusios moters ženklus, didelių krūtų ir liauno juosmens, jos viršugalvis puoštas mėnuliu, o jos šypsena pranoksta Šivos. Ji įsitaisiusi ant Brahmos, Višnaus, Šivos ir Rudros lavonų. Dažnai vaizduojama sėdinti lotose, kuris guli ant Šivos kūno arba auga iš jo bambos. Anot Vamakešvara tantros, Tripurasundarė gyvenanti Himalajuose, garbinama išminčių ir dangiškųjų nimfų, tyro ir krištolas kūno, dėvi tigro kailį, kaklą apsijuosusi gyvate, pasipuošusi brangakmeniais, pelenais ir gėlėmis, rankose laiko tridantį ir būgną, jos keliavimo priemonė (vahana) – bulius.

Tripurasundarė buvo gerai žinoma dar iki mahavidjų grupės atsiradimo. Ji garbinta tiek Kašmyro, tiek Pietų Indijos tantrizme. Tripurasundarės kultas dabar populiariausias Pietų Indijoje, kur daugiausia garbinama Šrividja mantros ir Šri čakros forma. Jos garbinimas vyksta tik privačiai. Šrividjos vardu deivė minima VII a. tamilų religiniame tekste Tirumantirame, IX a. minima sanskritiškuose tekstuose, priskiriamuose Šankarai. XIII–XIV a. Tripurasundarės-Šrividjos kultas plačiai paplito tiek Kašmyre, tiek Pietų Indijoje, vėliau pasiekė ir Bengaliją.

Nors Tripurasundarė garbinama ezoteriškai, keletas devocionalių jai skirtų tekstų pateko ir į viešąją erdvę (pvz., Karnatakos stiliaus muziko Mutusvamio kūrinys Navavaranakirthis). Šventyklų, kuriose Tripurasundarė būtų garbinama antropomorfiniu pavidalu, maža, tačiau jos esatis išreiškiama kitų dievybių šventyklose pavaizduota Šri čakra. Kančipurame garbinama deivė Kamakšė ikonografiškai praktiškai nesiskiria nuo Tripurasundarės. Radžaradžešvarės šventyklos yra Varanasyje ir Bangaramu kaime (Utar Pradešas).

Epitetai, kuriais garbinama Tripurasundarė, pabrėžia jos grožį, laimumą, vaisingumą, tyrumą, grakštumą, jos, kaip dharmos prievaizdę, sergėtoją nuo demonų. Kartais Tripurasundarė laikoma Kali emanacija.

• 
  Radžaradžešvarės emanacija
• 
  Tripurasundarė lotose
• 
  Tripurasundarės mūrtis iš Kakinados
• 
  Tripurasundarės Šri jantra