Malūno parkas
55°42′27″š. pl. 21°09′13″r. ilg. / 55.707415°š. pl. 21.153474°r. ilg.
| Malūno parkas[1] | |
 Parkas prie Malūno tvenkinio Klaipėdoje. Vaizdas iš pietų. | |
| Tipas | miesto parkas |
|---|---|
| Plotas | 15 ha |
| Įkurtas | 1950–1960 m. |
| Projektuotojas | A. Inkratienė, V. Toleikis |
| Adresas | tarp Kooperacijos, Mokyklos ir Tilžės gatvių |
Malūno parkas (iki 2017 m.[2] Trinyčių parkas) – vienas iš vaizdingiausių parkų Klaipėdos mieste. Svarbiausias parko akcentas – Malūno tvenkinys.
Parko istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Seniausia parko dalis – minima jau nuo XVI a. kaip Malūno tvenkinys (vok. Mühlenteich), nes priešais tvenkinį, Bangų g. ir Gluosnių skersgatvio kampe, yra senasis malūno pastatas. Minima, kad čia buvo Danės upės atšaka, o vėliau pastačius užtvanką, susidarė tvenkinys.
XVIII a. šioje teritorijoje buvo įsikūrusios Joniškės (vok. Janischken), Būtsargių (vok. Budsargen) ir Justenhofo (vok. Justenhof) dvarų sodybos. Pokario metais apaugęs senas tvenkinys buvo išvalytas, A. Inkratienė ir inžinierius V. Toleikis paruošė perspektyvinius poilsio zonos planus. Parkas pradėtas kurti XX amžiaus 5–6 dešimtmetyje. Šiandien parke augantys augalai – tai buvusių dvarų parkų likučiai.
Kadangi greta šios vietos tuomet veikė „Trinyčių“ verpimo fabrikas, Malūno tvenkinys vietinių žmonių imtas vadinti Trinyčių tvenkiniu ar Trinyčių ežeru. Vėliau, nuo ežero pavadinimas prigijo ir naujai įkurtam parkui.
2004 m. parke buvo pastatyta skulptūra „Žydėjimas“ (autorius Jurgis Malinauskas), žyminti tuometinį Klaipėdos miesto geografinį centrą. Buvo planuota po dešimties metų ieškoti ūgtelėjusio miesto naujo geografinio centro ir jį pažymėti kita skulptūra.
Augmenija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Parkui būdingi medžiai:
- mažalapė ir paprastoji liepa,
- paprastasis klevas,
- uosialapis klevas,
- paprastasis uosis,
- kalninės pušys.
Parkui būdingi krūmai:
- baltauodė meškytė,
- sidabrinis žilakrūmis,
- baltažiedis vikmedis,
- sedulos,
- šeivamedis.
Parkui būdingos žolės:
- miškinė mėta (retas ir Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas augalas).
Gyvūnija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Paukščiai:
- didžiosios antys,
- laukiai,
- gulbės.
- paprastasis varnėnas
Žinduoliai:
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Skiriutė, Milda. Malūno parko laukia atgimimas // "Kauno diena", 2017-02-24. (Žiūrėta 2017-04-29.)
- ↑ Klaipėdos m. savivaldybės administracijos inf. Nuspręsta: Malūno parke - Malūno tvenkinys. // "Vakarų ekspresas", 2017-02-23. (Žiūrėta 2019-04-07.)