Trinties jėga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Trinties jėga – jėga, veikianti dviejų paviršių susilietimo regione, besipriešinanti jų judėjimui ar polinkiui judėti. Tai nėra pagrindinė jėga, nes ji susidaro iš atomų sąveikos elektromagnetinių jėgų. Kai kontaktuojantys paviršiai juda vienas kito atžvilgiu, trinties jėga jų kinetinę energiją verčia šilumine energija.

Trinties jėgos atvaizdavimas

Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Trinties jėga būna dviejų rūšių:

  • Rimties trinties jėga, arba dar vadinama statinės trinties jėga – didžiausia trinties jėga tarp dviejų paviršių. Ji atsiranda, kai tie paviršiai yra ties slydimo vienas kito atžvilgiu riba.
  • Judėjimo (dinaminė) trinties jėga dar skirstoma į smulkesnes:
    • Slydimo – atsiranda tarp slystančių paviršių.
    • Riedėjimo – tarp riedančių vienas kito atžvilgiu. Ji įprastai yra mažesnė nei slydimo trintis.

Trinties skaičiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klasikinė mechanikos formulė dviejų kietųjų kūnų trinčiai (angl. coulomb friction):

,

čia:

 – trinties koeficientas;
 – normalinė jėga, atsirandanti tarp paviršių (veikianti statmenai paviršiui);
 – trinties jėga arba didžiausia galima trinties jėga.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]