Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras

Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro oficialus logotipas

Lietuvos simfoninio pučiamųjų orkestro koncertas Nacionalinėje filharmonijoje

Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras koncerto metu

Orkestro repeticijų ir koncertų salė

Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras – profesionalus pučiamųjų orkestras, atliekantis įvairių žanrų ir stilių muziką.

Orkestras glaudžiai bendradarbiauja su lietuvių ir užsienio kompozitoriais (užsako naujus kūrinius), įgyvendina muzikos leidybos, edukacinius projektus, organizuoja dirigentų seminarus, meistriškumo kursus. Orkestras koncertavo Europos valstybėse, dalyvavo muzikos festivaliuose, tarptautiniuose konkursuose (I premija Norvegijoje 1993, Vokietijoje 1998, Italijoje 2006, Lenkijoje 2010, aukso medalis Nyderlanduose, 2022).

Istorija

Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras (nuo 2022), 1966–1971 „Trimitas“, 1971–2022 Lietuvos valstybinis pučiamųjų instrumentų orkestras „Trimitas“, susideda iš pučiamųjų instrumentų orkestro (47 muzikantai, 2023). Įkurtas 1957 m. V. Žiliaus (1957–61 vadovas) iniciatyva kaip Vilniaus centrinio kultūros ir poilsio parko orkestras, 1966 m. pavadintas „Trimitu“, nuo 1971 m. valstybinis orkestras.

Repertuarą sudaro klasikinės, šiuolaikinės, sakralinės, populiariosios muzikos ir džiazo kūriniai. Su orkestru koncertavo žymūs lietuvių solistai, perkusininkas P. Giunteris, pianistas P. Geniušas, saksofonininkas L. Mockūnas, elektroninės muzikos kūrėjas ir atlikėjas Leonas Somovas, užsienio solistai (saksofonininkas Andersas Paulssonas, g. 1961, trimitininkas Sergejus Nakariakovas, g. 1977) ir kt.

Orkestras 1957 m. įkurtas kompozitoriaus ir dirigento Vito Žiliaus kaip Vilniaus centrinio kultūros ir poilsio parko muzikos kolektyvas. 1964 m. orkestro dirigentu tapo Romas Balčiūnas. 2009–2020 m. orkestrui dirigavo Ugnius Vaiginis.

2018–2023 orkestrui vadovavo prof. dr. Antanas Kučinskas. Nuo 2023 m. orkestrui vadovauja Snieguolė Andruškaitė Mikaliūnienė. Įvairiais laikotarpiais kolektyvui taip pat vadovavo Viktoras Aleksa (1961–1964 m.), Ramutis Balčiūnas (1964–1977 m.), Mindaugas Tamošiūnas (1977–1983 m.), Lionginas Čiapas (1983–1987 m.), Rimantas Pašiūnas (1987–1992 m.), Romualdas Petraitis (1992 m. balandžio-lapkričio mėn.), prof. Algirdas Budrys (1992-2004 m.), Romualdas Barvainis (2004-2013 m.), Deividas Staponkus (2013-2018 m.).

Nuo 2021 m. meno vadovo pareigas užima Leifas Karlssonas, orkestro vyriausiasis dirigentas – Karolis Variakojis.

Susijusi veikla

Nuo 2022 m. orkestro iniciatyva rengiamas kasmetinis festivalis „Vilnius Winds“, kuriame pasirodo žymūs Lietuvos bei užsienio kolektyvai. Festivalyje yra pasirodę tokie solistai ir ansambliai kaip „Stockholm Chamber Brass“ (Švedija), „Östgötamusiken“ (Švedija), Tine Thing Helseth (Norvegija), „Orķestris RĪGA“ (Latvija).

Pastaruoju metu orkestro repertuare vyrauja simfoninio pučiamųjų žanro kūriniai, tolstama nuo žygiuojančio orkestro įvaizdžio.

Veikla

Orkestras parengė originalias klasikinės, šiuolaikinės, sakralinės, džiazo ir populiarios muzikos programas su James Morrison (Australija), Steven Mead (Didžioji Britanija), Sergei Nakariakov (Prancūzija), Johnatan Warburton (Didžioji Britanija). Bendradarbiavo su kompozitoriais bei dirigentais Jacob de Haan (Nyderlandai), Jan van der Heide (Nyderlandai), John Linch (JAV), Bert Langeler (Nyderlandai), Janis Purins (Latvija), Thomas C. Duffy (JAV), Večeslav Michnovič (Baltarusija), Jorgen Jansen (Danija) ir kt.

Kolektyvas koncertavo su įvairiais Lietuvos solistais, tokiais, kaip Virgilijus Noreika, Vytautas Juozapaitis, Algirdas Budrys, Asta Krikščiūnaitė, Eduardas Kaniava, Judita Leitaitė, Edmundas Seilius, Merūnas Vitulskis ir kt.

Originalių kūrinių okrestrui yra sukūrę B. Dvarionas, E. Balsys, J. Juzeliūnas, J. ir V. Juozapaičiai, F. Bajoras, J. Tamulionis, A.Bražinskas, R. Žigaitis, T. Makačinas, M. Tamošiūnas, K. Daugėla, T. Adomavičius, R. Giedraitis.

Orkestras įrašė 12 plokštelių, 9 audiokasetes, 9 kompaktines plokšteles, daugiau kaip 200 kūrinių į Lietuvos radijo fondus.

Nuorodos

• https://www.lspo.lt/