Trempinių Švč. Mergelės Marijos paveikslas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Paveikslas Liubavo herbe

Trempinių Švč. Mergelės Marijos paveikslas buvo Trempiniuose (Kalvarijos sav.).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paveikslas ilgą laiką kabojo ant liepos medžio Trempinių kaime (3 varstai nuo Liubavo). Pagal kitus šaltinius, XVIII a. pab. kabojo ant šermukšnio medžio. Iš ten buvo atgabentas į Liubavo bažnyčios dešinę koplyčią. Per I pasaulinį karą kartu su bažnyčia sudegė. Pastačius naują bažnyčią, buvo padaryta paveikslo kopija, kuri taip pat labai nukentėjo per II pasaulinį karą, kai sudegė bažnyčia. Ir dabar šio paveikslo kopija blogos būklės. Per gaisrą sudegė ir bažnyčios dokumentai.[1]

Aprašymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai kurie XIX a. autoriai rašo, kad paveikslas panašus į Čenstakavos. Tačiau iš Liubavo herbo, kurį Stanislovas Augustas, patvirtindamas miesto privilegijas 1791 m., yra suteikęs Liubavui, matyti, kad paveikslas vadinamas šv. Marijos Trempiniškės. Herbe pavaizduoti du klūpantys angelai, rankose laikantys Trempinių Švč. Mergelės Marijos paveikslą.[2]

Paveikslas, kurio dydis 50×35 cm, laikomas dviejų angelų. Marija stovinti, be Kūdikio, su vainiku ant galvos, rankas sudėjusi prieš save. Panašus herbas buvo pakartotas 1847 m., kai Liubavo miesto herbo projektas buvo nusiųstas į Varšuvą patvirtinti. Paveiksle ant mėlyno dugno Marija balta, paveikslo rėmai auksiniai, angelai balti su auksuotais raudonais sparnais. Viso herbo fonas baltas. Galimas dalykas, kad šis vienintelis Lietuvos miestų herbas su Marijos atvaizdu yra stilizuotas ir neatvaizduoja tikrojo Liubavo stebuklingo paveikslo.

Paveikslo malonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ilgus metus iki 1887 m., kai buvo restauruota koplyčia, prie paveikslo kabojo medinis ramstis – raišojo stebuklingo pagijimo liudininkas.[1]
  2. 1904 m. Kalvarijos zakristijono Vincento Kašubos 2 metų dukrelė sunkiai susirgo. Kai gydytojai pranešė, kad mergaitė mirsianti, tėvai ją paaukojo Liubavo Dievo Motinai. Tai įvyko rugpjūčio 20 d. Jau lapkričio 8 d. mergaitė buvo visiškai sveika ir su motina atvyko į Liubavą padėkoti Marijai. Motina prisiekusi paliudijo apie įvykį ir Marijos pagalbą.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]