Traukinio problema

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį straipsnį ar jo skyrių reikėtų peržiūrėti.
Būtina ištaisyti gramatines klaidas, patikrinti rašybą, skyrybą, stilių ir pan.
Ištaisę pastebėtas klaidas, ištrinkite šį pranešimą.
Viena iš traukinio problemos dilemų. Ar turėtum patraukti svirtį ir nukreipti lekiantį vagoną link apatinių bėgių?

Traukinio problema (dar žinoma kaip tramvajaus problema) – serija etikos ir psichologijos minties eksperimentų, naudojančių etines dilemas, kuriose renkamasi ar paaukoti vieną žmogų tam, kad būtų išgelbėta daugiau žmonių. Dilemų serija įprastai prasideda scenarijumi, kuriame bėgiais lekiantis nevaldomas traukinys partrenks (ir užmuš) kelis (įprastai penkis) žmones, tačiau pašalinis žmogus gali įsikišti ir nukreipti traukinį link kitų bėgių, kuriais lekiantis traukinys partrenktų tik vieną žmogų. Tada yra pateikiamos kitos, analogiškos, gyvybės ir mirties dilemos, kuriose yra galimi du pasirinkimai. Pirmuoju atveju renkamasi nieko nedaryti – dėl to mirtų keli žmonės. Antruoju atveju renkamasi įsikišti ir paaukoti vieną nekaltą žmogų tam, kad būtų išgelbėta grupelė žmonių.

Kiekvienos dilemos etinės nuomonės priklauso nuo scenarijaus detalių, kurios gali pasirodyti nesvarbios į dilemą žiūrint abstrakčiai. Bendro principo, kuriuo būtų galima atsižvelgti į sprendimų skirtumus, kylančius dėl skirtingų scenarijaus variantų, suformulavimo problema buvo iškelta 1967 m. filosofijos straipsnyje parašytame Filipa Fut. O Džiudita Džarvis Tomson 1976 m. parašytame straipsnyje šią problemą pavadino „Traukinio problema“. Taigi šioje temoje traukinio problema reiškia klausimą, kodėl skirtingi sprendimai yra priimami tam tikrais scenarijais, kurie yra vadinami traukinio dilemomis.

Pati paprasčiausia traukinio dilemos versija:

Nevaldomas traukinys lekia bėgiais. Priešais jį ant bėgių yra pririšti penki negalintys pabėgti žmonės. Traukinys lekia tiesiai į juos. Jūs stovite tolėliau nuo bėgių, šalia jūsų yra svirtis.

Jeigu patrauktumėte svirtį, traukinys pradės riedėti šoniniais bėgiais. Tačiau ant šone esančių bėgių yra vienas žmogus. Turite du variantus:

  1. Nieko nedaryti – tokiu atveju traukinys partrenks penkis žmones esančius ant pagrindinių bėgių.
  2. Patraukti svirtį – šiuo atveju traukinys riedės link šoninių bėgių ir partrenks vieną žmogų.

Kuris pasirinkimas yra labiau etiškas?

Nuo 2001 m. traukinio problema ir jos variantai buvo plačiai naudojami moralinės psichologijos tyrimuose.[1] Panašūs į traukinio problemą scenarijai iškyla kuriant savaeigius automobilius, kuriems gali reikėti nurodyti kaip elgtis, kai susidūrimas yra neišvengiamas.[2]

Pirminė dilema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

F. Fut šio šio eksperimento versija, žinoma kaip “Traukinio vairuotojas” skamba taip:

Tarkime, kad teisėjas ar teismo pareigūnas susiduria su riaušininkais, reikalaujančiais surasti žmogų atsakingą už tam tikrą nusikaltimą ir grasina atkeršyti tam tikram visuomenės sluoksniui, jei šis reikalavimas nebus įvykdytas. Tikrasis kaltininkas pareigūnams nėra žinomas, todėl, teisėjo manymu, vienintelis būdas užkirsti kelią kraujo praliejimui yra įkalinti kokį nors nekaltą asmenį ir nuteisti jį mirties bausme. Šalia iškyla pavyzdys, kai krintančio lėktuvo pilotas renkasi, sudužimo vietą tarp skirtingai tankiai apgyvendintų vietų. Kad šie pavyzdžiai būtų kiek įmanoma analogiškesni, vietoj piloto imkime nevaldomai lekiančio traukinio mašinistą, kuris gali traukinį nukreipti į vieną iš dviejų bėgių. Ant pirmųjų bėgių dirba penki žmonės, ant antrųjų - vienas žmogus. Kiekvienas, atsidūręs and bėgių, kuriais važiuoja traukinys, yra pasmerktas mirčiai. Riaušių atveju minia turi penkis įkaitus, tad abiejuose pavyzdžiuose atsispindi vieno žmogaus gyvybės mainai vietoj penkių. [3]

Utilitaristinis požiūris tvirtina, kad privaloma nukreipti traukinį į trasą su vienu žmogumi. O remiantis klasikiniu utilitarizmu, toks sprendimas būtų ne tik leistinas, bet, moraliniu požiūriu, geresnis pasirinkimas (kita galimybė – visiškai nesiimti jokių veiksmų).[4] Tačiau šis požiūris turi alternatyvą. Kadangi pati situacija jau turi moralinių klaidų, traukinio nukreipimas į kitus bėgius reiškia įsitraukimą į moralinę neteisybę, bei, iš dalies, tapimą atsakingu už žmogaus mirtį. Kitu atveju niekas nebūtų atsakingas už šį incidentą. Žmonių gyvybių verčių nepalyginamumas taip pat yra argumentas nieko nedaryti. Remiantis tam tikromis moralinės pareigos interpretacijomis, tiesiog buvimas šioje situacijoje ir galėjimas pakeisti įvykio pasekmes įpareigoja dalyvauti sprendimo priėmime. Tad šiuo atžvilgiu, sprendimas nieko nedaryti būtų laikomas amoraliu poelgiu, jei žmogus vertina penkias gyvybes labiau nei vieną.

Empiriniai tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Apklausų rezultatai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Traukinio dilema yra dažnai pateikiama apklausose, kuriose maždaug 90% apklaustųjų pasirenka išgelbėti penkis žmones, paaukojant vieną.[5] Apklausų rezultatai drastiškai pasikeičia, jei situacijos aplinkybės yra šiek tiek modifikuojamos. Tik nedidelė dalis respondentų ryžtasi vietoj penkių žmonių paaukoti vieną artimą žmogų.[6]

2009 m. apklausa atlikta David Bourget ir David Chalmers parodė, kad 68% filosofų keistų traukinio kryptį, kad išsaugotų penkias gyvybes, tuo tarpu tik 8% apklaustųjų nekeistų, o likę 24% apklaustųjų turėjo kitą atsakymą arba išvis negalėjo atsakyti į šį klausimą.[7]

Kritika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2014 m. paskelbtame veikale[8] kritikuojamas traukinio problemos naudojimas. Autoriai teigia, kad dilemos scenarijus yra pernelyg kraštutinis ir nesusijęs su realiomis moralinėmis situacijomis, todėl nėra naudingas ar pamokantis.[9]

Briana Reniks ir Neitonas Džeimsas Robinsonas žurnale „Current Afairs“ tvirtina, kad šis minčių eksperimentas yra ne tik nenaudingas, bet ir kenksmingas žmogaus psichologijai. Autoriai mano, kad hipotetinių situacijų, kuriose mirtis yra neišvengiama, bejausmis svarstymas skatina neempatišką mąstymo būdą, bei manymą, kad turima teisė spręsti kas gyvens, o kas mirs. Taip pat kvestionuojama scenarijaus prielaida, kai dalyvis prieš savo valią yra priverstas dalyvauti situacijoje, kurioje miršta žmonės, ir neturi galimybės jos sustabdyti.[10]

Pasekmės savaeigiams automobiliams[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Traukinio dilemos variacijos iškyla projektuojant savaeigių automobilių programinę įrangą. Gali kilti situacijos, kuriose potencialiai mirtinas susidūrimas yra neišvengiamas, bet susidūrimo pasekmės gali kisti priklausomai nuo to, kokius sprendimus (kur įsirėžti) priima automobilio programinė įranga. Vienas iš kylančių klausimų – ar automobilis turėtų labiau vertinti savo keleivių gyvybes negu pėščiųjų?

Kitas kylantis klausimas – kas turėtų nustatyti etinius standartus, kuriuos naudotų savaeigiai automobiliai? Ar šiuos standartus turėtų apibrėžti įstatymai, ar automobilio savininkai? Savininkai, tikėtina, vertintų savo ir savo šeimos narių gyvybes labiau už kitas. Gogoll ir Müller savo straipsnyje[11] teigia, kad, nors dauguma automobilių savininkų to nenorėtų, įstatymais priversti visus savaeigius automobilius vienodai vertinti visų žmonių gyvybes būtų naudinga visai visuomenei. Pasak straipsnio autorių, automobilių savininkams suteikus galimybę rinktis, kaip kritinėse situacijose elgtųsi jų automobilis, jų pasirinkimai būtų savanaudiški ir nuo to nukentėtų visa visuomenė.

Realus įvykis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Realus įvykis primenantis Traukinio dilemos scenarijų įvyko 2003 m. birželio 20 d., kai nevaldomas traukinys, kurį sudarė 31 vagonas, riedėjo link Los Andželo pirmaisiais bėgiais. Traukinys gabeno 3800 tonų krovinio, pagrinde susidedančio iš medienos bei statybinių medžiagų. Norėdami išvengti susidūrimo su kitu keleiviniu traukiniu, kuris, manoma, tuo metu buvo stotyje, dispečeriai nurodė nevaldomą traukinį nukreipti į ketvirtuosius bėgius, nutiestus per rečiau apgyvendintą teritoriją. Perėjimas į ketvirtuosius bėgius buvo skirtas tik lėtai važiuojantiems traukiniams. Dispečeriai žinojo, kad traukinys riedėjo didesniu greičiu ir, dėl to, tikėtina, neišsilaikys ant bėgių.[12] Traukinys nulėkė nuo bėgių ir rėžėsi per kelis gyvenamuosius namus. Įvykio metu 13 žmonių buvo nesunkiai sužaloti.[13]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Bakewell, Sarah (2013-11-22). „Clang Went the Trolley“. The New York Times.
  2. Lim, Hazel Si Min; Taeihagh, Araz (2019). „Algorithmic Decision-Making in AVs: Understanding Ethical and Technical Concerns for Smart Cities“. Sustainability (anglų). 11 (20): 5791. arXiv:1910.13122. doi:10.3390/su11205791.
  3. Philippa Foot (1967). „The Problem of Abortion and the Doctrine of the Double Effect“ (PDF). Virtues and Vices (Oxford: Basil Blackwell, 1978).
  4. Barcalow, Emmett, Moral Philosophy: Theories and Issues. Belmont, CA: Wadsworth, 2007. Print.
  5. „'Trolley Problem': Virtual-Reality Test for Moral Dilemma – TIME.com“. TIME.com. Nuoroda tikrinta 2021-11-07.
  6. April Bleske-Rechek; Lyndsay A. Nelson; Jonathan P. Baker; Mark W. Remiker; Sarah J. Brandt (2010). „Evolution and the trolley problem: People save five over one unless the one is young, genetically related, or a romantic partner“ (PDF). Journal of Social, Evolutionary, and Cultural Psychology. 4 (3): 115–127. doi:10.1037/h0099295. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2012-04-11.
  7. Bourget, David; Chalmers, David J. (2013). „What do Philosophers believe?“. Nuoroda tikrinta 2021-11-07.
  8. Bauman, Christopher W.; McGraw, A. Peter; Bartels, Daniel M.; Warren, Caleb (2014 m. rugsėjo 4 d). „Revisiting External Validity: Concerns about Trolley Problems and Other Sacrificial Dilemmas in Moral Psychology“. Social and Personality Psychology Compass. 8 (9): 536–554. doi:10.1111/spc3.12131. Nuoroda tikrinta 2021-11-07.
  9. Khazan, Olga (2014-07-24). „Is One of the Most Popular Psychology Experiments Worthless?“. The Atlantic. Nuoroda tikrinta 2021-11-07.
  10. Rennix, Brianna; Robinson, Nathan J. (2017-11-03). „The Trolley Problem Will Tell You Nothing Useful About Morality“. Current Affairs. Nuoroda tikrinta 2021-11-07.
  11. Gogoll, Jan; Müller, Julian F. (2017 m. birželio 1 d). „Autonomous Cars: In Favor of a Mandatory Ethics Setting“. Science and Engineering Ethics (anglų). 23 (3): 681–700. doi:10.1007/s11948-016-9806-x. ISSN 1471-5546. PMID 27417644. S2CID 3632738.
  12. „Commerce Train Derailment - June 20, 2003“ (PDF). 2003-07-07. p. 5. Nuoroda tikrinta 2021-11-07.
  13. „Runaway freight train derails near Los Angeles“. Commerce, California: CNN. 2003-06-21. Nuoroda tikrinta 2021-11-07.